Pirmadienį Uosto direkcijoje vykusio baigiamojo susirinkimo–konferencijos metu ne itin gausiai susirinkę visuomenės atstovai išsakė savo pastabas bei pasiūlymus dėl parengto Klaipėdos uosto bendrojo plano.
Uosto direkcijos infrastruktūros direktoriaus Vidmanto Paukštės teigimu, dabar per 10 darbo dienų bus atsakyta į gautas pastabas ir pasiūlymus, šie atsakymai bus paviešinti ir bus kreipiamasi į daugiau nei porą dešimčių planavimo sąlygas išdavusių institucijų, kad jau jos tartų savo žodį. O tada jau bus kreipiamasi į Vyriausybę, kuri turi patvirtinti šį dokumentą.
Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus prieš porą savaičių teigė, kad jog turima ambicijų planą pasitvirtinti dar rudenį.
Esminiai sprendiniai
Planą rengiančios UAB „Sweco Lietuva“ Aplinkos padalinio Planavimo grupės vadovas Remigijus Šimkus susirinkusiems trumpai priminė esminius uosto bendrajame plane numatytus sprendinius, kurių esą reikia dėl to, kad uostui vystantis dabartiniais tempais po 15 metų nebeužteks dabartinių krovos pajėgumų.
Pagal suplanuotą maksimalų uosto plėtros šiaurėje ir pietuose variantą jo teritorija padidėtų 280 ha. Pietuose iš 337 ha jau turimos rezervinės teritorijos siekiant nekirsti ten esančio miško numatoma naudoti tik 70 ha. Prie Kiaulės nugaros vandenyje būtų formuojama apie 80 ha ploto nauja teritoriją. Prie Melnragės išorinis uostas užimtų 130 ha. Tačiau akcentuojama, jog šių teritorijų plotai yra tik preliminarūs.
„Ypač naujiems susisiekimo sprendiniams turės būti rengiamas specialusis planas ir tada bus galima tiksliai įvardinti, kiek reikės paimti žemės”, – teigė Remigijus Šimkus.
Pasak jo, vaizduojama nauja transporto jungtis, kuriai reikės rekonstruoti P. Lideikio gatvės viaduką, po diskusijų su miestu buvo gerokai sumažinta, kad būtų kuo mažesnė intervencija į Girulių mišką – numatoma, kad jo teks paaukoti tik 7 ha.
Visuomenės pozicija
Susirinkime dalyvavęs Vėtros gatvės gyventojas Donatas, per kurio sklypą numatomas ir geležinkelis, ir automobilių trasa, akcentavo, kad toks sprendinys jau turi pasekmių turto vertei.
„Konkretaus sprendinio nėra, nes teritorija nerezervuojama, tai tik preliminarus perspektyvinis sprendinys, nesukuriantis jokių teisinių pasekmių. Jos bus, kai bus rengiamas specialusis planas. Bendrojo plano sprendiniai nedaromi kvadratinio metro tikslumu, jie nesukuria apribojimų naudotis turtu, bet duoda informaciją savininkui, kad jis žinotų, kaip turtu naudotis, kad ateityje jis gali būti paimtas visuomenės poreikiams”, – aiškino R. Šimkus.
„Tai nėra teisingas ir sąžiningas požiūris, santykius su trečiaisiais asmenimis reikia spręsti dabar”, – savo ruožtu sakė melnragiškis.
Arvydas Urbis, Karklės bendruomenės pirmininkas tikino, kad išorinis uostas turi būti rodomas ne kaip galimas sprendinys, o kaip rezervuojama teritorija.
„Mes planuojame išoriniame reide, savo patikėjimo teise valdomoje teritorijoje, tad šiuo atveju nieko čia rezervuoti nereikia”, – aiškino V. Paukštė.
Giruliškis Gintaras Ramašauskas tvirtino, kad dabar nėra teisinės bazės rengti atskirą uosto bendrąjį planą, nes esą nėra atitinkamo Vyriausybės ar Seimo nutarimo.
„Iš neteisės neturėtų atsirasti teisė”, – teigė jis.
Tačiau Uosto direkcijos Ekonomikos ir strateginio planavimo skyriaus viršininkė Audinga Jokūbauskienė akcentavo, kad Vyriausybė dar 2009 m. spalio 28 d. buvo priėmusi nutarimą, kuriuo Rytų–Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektas (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros kompleksas) buvo pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Seimas jį savo 2013 m. birželio 18 d. nutarimu taip pat patvirtino ypatingos valstybinės svarbos projektu.
„Iš visų institucijų – ir Vyriausybės teisininkų, Aplinkos, Teisingumo ministerijų buvo gautos teisinės išvados, kad atliekant tokias planavimo procedūras nepažeidžiami teisės aktai”, – sakė Vidmantas Paukštė.
Tuo metu architektas Edmundas Benetis teigė, kad yra „labai negera situacija, kai rengiami skirtingi miesto ir uosto bendrieji planai”.
„Juridinis pagrindas išoriniam uostui atsiras tik po poros metų, tad dabar šnekama apie nieką. Mes paišome giliavandenį uostą lyg jo vieta jau būtų parinkta, visos vertinimo procedūros atliktos. Sprendiniai neatitinka ir Pajūrio juostos įstatymo, galiojančio Klaipėdos miesto bendrojo plano, specialiojo aukštybinių pastatų plano”, – teigė E. Benetis, pabrėžęs, kad „tokio baisaus strateginio pasekmių poveikio aplinkai vertinimo dar nebuvo matęs”.
„Eglės” seniūnaitė Virginija Jurgilevičienė taip pat laikėsi pozicijos, kad neturėtų būti atskiro uosto bendrojo plano, nes jame esą nerodoma, kaip transportas pateks į uostą. Ji išreiškė nuomonę, kad reikėtų planuoti apvažiavimo kelią per Karklę, Kalotę, o ne per Šiaurės prospektą.
„Apgaudinėjate klaipėdiečius, naikinate žmogiškąjį faktorių”, – pareiškė seniūnaitė.
G. Ramašauskas taip pat dar išreiškė pasiūlymą, kad turėtų būti numatomos buferinės zonos tarp krovos kompanijų ir gyvenamųjų kvartalų bei transporto kelių, o Būtingės alternatyva „turi būti nagrinėjama žymiai plačiau”.
„Yra Lietuvos higienos normos ir nepaisant to, ar pažymėta buferinė zona, ar ne, bet kuris ūkio subjektas turi užtikrinti, kad jo veikla nepažeistų tų normų, o bendrasis planas neturi dubliuoti normų, kurios ir taip turi veikti”, – teigė R. Šimkus.
A. Urbis dar dėstė, kad pastačius išorinį uostą Melnragėje poveikis krantams „bus iki Palangos tilto, o jokių sprendinių, kaip tai bus sprendžiama, nėra”.
UAB „Sweco Lietuva“ Aplinkosaugos padalinio Aplinkosaugos grupės vadovo Vytautas Belicko teigimu, poveikis krantams tikrai būtų, tai rodo ir atliktas hidrodinaminis modeliavimas vertinant bangų sklaidą ir pernašų potencialą.
„Toks uostas bangų sklaidą sumažintų 8,5 kilometro į šiaurę ir 11,5 kilometro pietus. Ties I Melnrage erozija sumažėtų, tačiau iškyla rizika jai persikelti į teritoriją tarp I ir II Melnragės. Reikės papildomų sprendinių – tiek švedų, tiek lietuvių mokslininkai siūlo likti prie papildymo smėliu. Niekas nesiūlo krantinių betonavimo. Buvo sumodeliuotos ir kietosios priemonės, bet jos poveikį perkeltų tik toliau. Dar daug procedūrų lygių laukia dėl konkrečių priemonių pasirinkimo”, – teigė V. Belcikas, paneigęs „mitą”, kad modeliavimus darę švedai rėmėsi tik 1957 m. duomenimis apie smėlio kiekius jūroje, 7 metrų gylyje.
Tuo metu Klaipėdos bendruomenių asociacijos pirmininkas Renaldas Kulikauskas domėjosi, kas būtų naujų pietinių uosto teritorijų nuomininkai.
Audinga Jokūbauskienė aiškino, kad atsiradus tokioms teritorijoms būtų rengiama vieša žemės nuomos procedūra.
„Turi būti tenkinami Vyriausybės nustatyti nuosavos kapitalo grąžos rodikliai, kitu atveju tokie projektai nebūtų realizuojami. Mūsų tikslas ne kuo brangiau išnuomoti žemę, o kuo daugiau pritraukti krovinių per uosto rinkliavas. Pabranginti žemę galima tik tada, kai turi jos resurso ir kai gali joje sukurti papildomą vertę. Dabar mes neturime tokių teritorijų. Dabar verslas neturi potencialiai užaugti, jei nebus fizine prasme vietos jam užaugti”, – teigė ji.
Asociacijos „Klaipėdos žalieji” pirmininkė Liudvika Kuzminčiūtė pageidavo, kad išvažiavimo iš uosto keliai būtų tankiai apželdinti. Palei visą uosto teritoriją, anot jos, taip pat turi būti želdynai.
„Mes tikrai nesame prieš, lai tik tai būna suplanuota miesto bendrajame plane ir kartu su krovos kompanijomis prisidėtume prie apželdinimo”, – tikino V. Paukštė.
…daug ir labai atsakingų veiksmų atlikti: užbaigti projekto viešinimo procedūras, atsakyti raštu visiems iki viešo susirinkimo pabaigos pateikusiems pasiūlymus, pataisyti projektą (nes ten yra daug taisytinų dalykų), dar kartą paviešinti pataisytą projektą, po to – derinimas, tikrinimas ir tik po viso šito – tvirtinimas… Tai yra – dar laukia daug daug darbo.