Klaipėdos miesto tarybos Miesto ūkio ir aplinkosaugos komitetas antradienį nusprendė kreiptis į specialią komisiją ir Savivaldybės administracijos direktorių, kad būtų įvertinta galimybė mieste skelbti ekstremalią padėtį dėl pastaruoju metu žmones kankinančios smarvės, taršos ir triukšmo.

Politikus tai daryti posėdžio metu ragino ir įvairių miesto bendruomenių, asociacijų atstovai bei seniūnaičiai.

Tuo metu žadėtosios Klaipėdos universiteto kvapų matavimo laboratorijos darbo pradžią kol kas atitolina biurokratinės procedūros.

Buvusi miesto politikė, šiuo metu vadovaujanti daugiabučių namų bendrijai „Bandužiai“ Ligita Girskienė į posėdį atsinešė pareiškimą-prašymą, kurį savo parašais palaikė per 4300 klaipėdiečių. Martyno Vainoriaus nuotr.

Atsinešė tūkstančius parašų

Svarstyti klausimą dėl galimo ekstremalios padėties paskelbimo pasiūlė minėtoji komiteto narė Lilija Petraitienė, situaciją mieste pavadinusi grėsminga ir nevaldoma. Esą atsakingos institucijos jau įrodė, kad negali/nesugeba apsaugoti klaipėdiečių dėl pasenusių teisės aktų ir taršos normų.

Jai antrino ir į komiteto posėdį susirinkę visuomenės atstovai.

Anot Molo (Melnragės) seniūnaitės Marijos Kalendės, miesto padėtis nepavydėtina, žmonės jaučiasi kaip varlė kaistančiame puode ar žiurkė kampe. Kvapams ir triukšmui skirti reglamentai esą per sudėtingi, o tarša vis didėja.

„Prašome skelbti ekstremalią padėtį, kreiptis į Seimo narius dėl teisės aktų pakeitimų – kad reakcija į pažeidimus  būtų greitesnė ir griežtesnė”, – teigė ji.

Buvusi miesto politikė, šiuo metu vadovaujanti daugiabučių namų bendrijai „Bandužiai“ Ligita Girskienė į posėdį atsinešė pareiškimą-prašymą, kurį savo parašais palaikė per 4300 klaipėdiečių.

„Atnešiau raštą Savivaldybės administracijai, merui ir miesto Tarybai, kuriuo prašome skelbti ekstremalią situaciją, kreiptis į specialias tarnybas, kad būtų nustatyti taršos šaltiniai, įvertinta nuotekų būklė”, – sakė L. Girskienė.

Taip pat prašoma įtraukti gyventojų atstovus į specialias darbo grupes bei uždrausti perkelti taršią birių krovinių taršą į pietinius rajonus.

Klaipėdiečių iniciatyvos už demokratiją ir ekologiją (KIDE) atstovė Alina Andronova savo ruožtu priminė, kad  Klaipėdos savivaldybė iki šiol nepasinaudojo galimybe gauti ES paramą aplinkos oro valdymo priemonių planui parengti.

„Gyventojų turtas buvo padengtas suodžiais, bet draudimo kompanijos to nelaiko draudiminiu įvykiu. Jei būtų buvusi ekstremali situacija, jos būtų atlyginusios žalą. Sukaupta pakankamai įrodymų, kad uosto veikla kenkia gyventojų sveikatai. Situacija yra išties tragiška”, – teigė A. Andronova.

Ji akcentavo, kad tą pačią dieną, kai Klaipėdos jūrų krovinių kompanija („Klasco“) pranešė pateikusi poveikio aplinkos oro kokybei mažinimo priemonių planą, gyventojai dalinosi įrašais, kad jų namuose tebėra anglies suodžiai.

„Gyventojai kol kas negali grįžti į normalų gyvenimą, nors teigiama, kad viršijimų jau nenustatyta. Mistika”, – sakė Alina Andronova.

Asociacijos „Klaipėdos žalieji” pirmininkė Liudvika Kuzminčiūtė akcentavo, kad sprendžiant šią problemą nėra tarpinstitucinio darbo. Moteris priminė, kad Savivaldybės administracija atmetė jos prašymą surinkti duomenis, kokie susirgimai dominuoja mieste, „nors visos poliklinikos kompiuterizuotos ir lengvai galima atlikti tokią analizę”.

Saulėtekio (Paupių rajono) seniūnaitė Rasa Arcišauskienė pabrėžė, kad nors jau ne pirmą kartą kartą kalbama apie „Klaipėdos medieną”, vis tiek buvo patvirtina šios įmonės plėtra.

„Matuojant neviršijamos normos, bet dulkės per jų kaminą vis tiek išeina ir nusėda mūsų aplinkoje. Jie nuolat kalba, kad įmonė pirmiau įsikūrė toje vietoje nei gyventojai, tačiau įmonę turi susitalpinti savo ribose arba sanitarinėje apsaugos zonoje, kuri jos atveju sutampa su ribomis. Sieksime visais būdais įrodyti, kad tarša yra”, – teigė ji.

Individualių namų savininkų bendrijos „Smeltė“ pirmininkas Tadas Baltuonis sakė norintis priminti kitas dvi problemas – triukšmą ir vibraciją, kuriuos kelia uosto įmonės ir „Lietuvos geležinkeliai”.

„Situacijos jie nevaldo, o institucijų atstovai tik pečiais gūžčioja. „Kaminera” iš Perkėlos į Nemuno gatvę veždama įvairius krovinius barsto juos ir Minijos, ir kitose gatvėse, bet niekas nereaguoja į mūsų perduodamą informaciją apie pažeidimus, tik vairuotojai, kurie grasina, kad fotografuojame”, – sakė T. Baltuonis.

O Raimonda Zaborė pareiškė, kad būtent dėl abejingos Klaipėdos savivaldybės pozicijos, kai ji niekaip nereagavo į institucijų užklausas „Grigeo Klaipėda” gavo naujus taršos leidimus ir dabar esą yra vienas didžiausių taršos šaltinių mieste.

„Privalote skelbti ekstremalią situaciją, nes apart šnekėjimo nieko nedarote”, – teigė ji.

Ragino imtis radikalių veiksmų

Išklausęs pasisakymus komiteto pirmininkas Audrius Vaišvila pasiūlė gyventojams dar aktyviau protestuoti.

„Užtverkit geležinkelius, kad „Klasco” rūdos neatsivežtų. Nuvažiuokit į „Mars”, kodėl jie tokia socialiai atsakinga įmonė duoda žaliavos „Brandai”. Kvieskit visus Seimo narius. Tokiais būdais reikia kariauti, nes mes tokie pat bejėgiai šioje situacijoje, į mūsų raštus nereaguojama, nors ir daugelį įmonių jau esame apvažiavę”, – sakė jis.

Tuo metu L. Petraitienė prieštaravo tokiai pirmininko pozicijai.

„Mes patys pasidarėme bejėgiai, neprisimenu, kad būtume spaudę, kad ir Savivaldybės administraciją. Sveikinu, kad pagaliau sukilote. Mes nerodome iniciatyvos. Mano prašymas dėl ekstremalios situacijos – iš beviltiškumo. 8-10 metų tik dainuojam. Paskelbus situaciją, sujudėtų ir Vyriausybė”, – sakė Lilija Petraitienė.

Savivaldybės administracijos Administracinės veiklos poskyrio vyriausiasis specialistas Žilvinas Vainora susirinkusiesiems į posėdį išvardino visas būtinas sąlygas, kad būtų paskelbta ekstremali padėtis. Jo nuomone, dabartinė situacija mieste neatitinka Vyriausybės patvirtintų sąlygų.

„Ekstremali situacija skelbiama ypatingais atvejais”, – sakė jis.

Visgi gyventojai teigė esą įsitikinę, kad yra pagrindas skelbti tokią situaciją.

„Siūlau kreiptis į ekstremalių situaciją komisiją ir Savivaldybės administraciją, kad nuspręstų, ar yra pagrindas, nes mes visgi ne specialistai”, – teigė A. Vaišvila.

Komitetas vienbalsiai pritarė tokiam kreipimusi.

Kada matuos smarvę?

Beje, komiteto metu R. Zaborė teiravosi, kur yra ta universiteto įranga, dėl kurios greito darbo pradžios „meras jau tris kartus žadėjo”.

„Atvirai Klaipėdai” uždavus šį klausimą merui Vytautui Grubliauskui, jis sakė, kad jei laboratorija būtų jo asmeninė, ji būtų pradėjusi dirbti „jau tą patį vakarą”.

„Universitetas jau paruošė metodiką, tačiau nupirkti reikiamas medžiagas, pasirodo, negalima nupirkti greituoju ir paprastuoju būdu kaip galvota. Universitetas jau parengė visas specifikacijas, paskyrė žmogų, kuris padės Savivaldybės administracijai įvykdyti reikiamas konkursines procedūras. Deja, bet tai yra tas neišvengiamas biurokratinis kelias, kurį visgi būtina nueiti”, – aiškino meras.

Pasak jo, ketvirtadienį vyksiančio miesto Tarybos posėdžio metu Savivaldybės administracija turės atsiskaityti politikams, kas jau padaryta ir kada galima tikėtis rezultatų.