Klaipėdos savivaldybės „ūkininkų“ noras sutvarkyti Šaulių ir Zauerveino gatves keičiant dangas ir vietoje senų medžių sodinant naujus atsimušė į netikėtą kliūtį – ir paveldosaugininkai, ir aplinkosaugininkai pradėjo reikalauti želdynų tvarkymo projektų.

Už miesto tvarkymą atsakingi tarnautojai ir kai kurie politikai mano, kad tai tik nereikalingas biurokratizmas, ne tik atitolinantis darbus, švaistantis mokesčių mokėtojų pinigus, bet ir verčiantis elgtis neūkiškai – esą po metų kitų dėl paliktų senų medžių reikės ardyti naujas dangas.

Tačiau net ir pačioje Savivaldybėje yra manančiųjų kitaip. Anot priešingos stovyklos atstovų, viską įmanoma suderinti, o būtent rengiant projektus galima surasti išeitis tokiose situacijose, kurios visada yra itin jautrios ir programuoja konfliktus.

Zauerveino gatvėje iš 23 medžių buvo leista kirsti tik 6. Martyno Vainoriaus nuotr.

„Burna su išmuštais dantimis“

Klaipėdos savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė teigė, kad buvo suplanuota iš esmės sutvarkyti Šaulių ir J. Zauerveino gatves.

„Nors nepasikeitė jokie įstatymai, Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos agentūra ir paveldosaugininkai nurodė rengti projektus. Iki tol, jei nesikeisdavo gatvės plotis, nebūdavo įrengiamos papildomos vietos automobiliams stovėti, tokių projektų nereikėdavo. Tad dabar leido pašalinti tik tuos medžius, kurie po vizualinės apžiūros, galbūt ir atliktų gręžimų buvo pripažinti ligotais. Šaulių gatvėje iš 33 medžių leido iškirsti 16, bet dabar kertame tik 10. Zauerveino iš 23 leido tik 6“, – pasakojo I. Šakalienė.

Ji sako nesanti „prieš gamtą ir medžius“, bet palaikanti vieno iš Aplinkos ministerijos specialistų išsakytą nuomonę, kad negalima daryti taip, kad vienus medžius iškertame, o kitus paliekame – tai kaip burna su puse išmuštų dantų.

„Tokiu atveju po metų ar kelių vėl reikėtų grįžti į tą pačią vietą, vėl ardyti jau naujai paklotus šaligatvius. Be to, ir jauni medžiai, pasodinti į tarpus tarp senųjų, būtų gožiami. Neseniai Klaipėdoje lankėsi europinio lygio arboristai, tai aš jų paklausiau, ką jie mano, tai nuomonė buvo vienareikšmiška – reikia tvarkytis taip, kaip darome dabar, sodinti vienodus ir mieste augti pritaikytus medžius. Mano nuomone, reikalauti projekto tokiais atvejais yra visiškai netikslinga. Pirma, prarasime apie metus laiko, o antra, bus be reikalo išleisti mokesčių mokėtojų pinigai – projektas kainuoja nuo 1,5 iki 5 tūkstančių eurų. Juk galima paprasčiausiai paimti toponuotrauką, susiderinti su inžinerinių tinklų savininkais, kur galima iš naujo sodinti medžius ir nuspręsti, kokius sodiname“, – sakė vedėja.

Visgi ji pripažįsta, kad ir pačioje Savivaldybės administracijoje yra ir kitokių nuomonių, kad dabar jau būtina visais atvejais rengti projektus.

„Neseniai buvau seminare, kuriame buvo aptariamas urbanistinėse teritorijose augančių medžių būklės vertinimas. Jau yra technologijos, kurios nuskenuoja visą medį ir nustato tikslią jo būklę. Būna, kad medis žaliuoja, laja puiki, o viduje tuštutėlis. Taip pat pasitaiko atvejų, kai apačia sveika, o viršūnė supuvusi. Per pastarąsias savaites dėl stiprių vėjų netekome 13 medžių Klaipėdoje. Ar Šimkaus, Daukanto, Kanto, Liepų gatvės dabar atrodo prastai, kai auga vienodi jauni medžiai, pritaikyti miestui, atsivėrė pastatų fasadai? Dabar jau dėl jų sutvarkymo sulaukiame žmonių padėkų. Natūralu, kad jiems reikia priprasti prie pokyčių“, – sakė I. Šakalienė.

Ji taip pat minėjo, kad jau sulaukė poros raštų iš Šaulių gatvėje veikiančių įmonių, kad būtų papildomai įvertinti keletas paliktų medžių, nes jie kelia abejonių dėl saugumo.

Savivaldybės administracijos Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė patvirtino, kad anksčiau į tokius darbus aplinkosaugininkai žiūrėdavo liberaliau, o dabar jų pozicija pasikeitė.

„Zauerveino ir Šaulių gatvės medžius įvertino specialistė Rita Nekrošienė, ir buvo priimtas sprendimas leisti kirti tik blogos būklės medžius. Norint kirsti kitus, reikia pasirengti želdynų. Ir vyriausiojo architekto pozicija tokia, kad reikia viską suderinti iki galo“, – sakė R. Jievaitienė.

Skirtingi ir politikų požiūriai

Miesto Tarybos Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto pirmininkas Audrius Vaišvila piktinasi tokia situacija.

„Įstatymas nepasikeitė, tai kodėl iki tol buvo galima tvarkyti gatves, kirsti senus,  blogos būklės medžius ir vietoje jų pasodinti naujus, o dabar jau ne? Ką projektas gali kitaip parodyti? Tai elementarus biurokratizmas, kai norima prisidengti, kad neva viską padarėme, kad medžių nekirstų. Ne tik kad miesto gatvių tvarkymas bus sustabdytas gana ilgam laikotarpiui, bet ir papildomai bus švaistomos biudžeto lėšos. Manau, kad dėl tokios situacijos yra kaltas ir naujosios Aplinkos kokybės skyriaus vedėjos neryžtingumas, o vyriausiojo architekto pozicijoje aš įžvelgčiau netgi savo gildijos protegavimą, kad jie gautų galimybę rengti papildomus projektus“, – sakė A. Vaišvila.

Ką apie tai mano pats vyriausiais miesto architektas Almantas Mureika, sužinoti nepavyko – į skambučius jis neatsiliepė.

Tuo metu ne kartą dėl kertamų medžių pasisakiusi opozicijos atstovė Nina Puteikienė tikina, kad „reikėtų vadovautis tiek Vakarų Europos, tiek Japonijos praktika, kur puoselėjamas harmoningas santykis su aplinka“.

„Šaligatvio plytelės tikrai nėra vertingesnės nei senas medis”, – sako kai kurie politikai. Martyno Vainoriaus nuotr.

„Seni medžiai – tai gamtos paveldas, kurį turime saugoti, Reikia didelės kompetencijos ir meno suderinti seną ir jauną, mažą ir didelį, bet būtent tada sukuriama harmonija, o ne monotonija. Dabar atrodo, kad siekiama vos ne sovietmečio likimo ironijos su vienodais medžiais, vienodais šaligatviais ir pastatais. Kiek yra pažangiame pasaulyje pavyzdžių, kai ne tik kad šaligatvius, bet ir pastatus pritaiko prie senų medžių. Šaligatvio plytelės tikrai nėra vertingesnės nei senas medis. Be to, augalai visada miestuose buvo sodinami ne tik dėl grožio, bet ir naudos žmogui, kad ir pavėsio. O naujieji vienodi, modifikuoti ir miestui esą pritaikyti medžiai man primena tuos vienodus paukštynuose užaugintus broilerius. Taigi, džiaugiuosi pasikeitusia ir aplinkosaugininkų, ir paveldosaugininkų pozicija, nes kokybiški projektai gali sukurti harmoniją. Taip, verslas paprastai nori viską išspręsti greitai, bet siekiant harmonijos, sutarimo su bendruomene galima gauti žymiai geresnį rezultatą, nors ir ne taip greitai. Būtent taip kuriama ir vadinamoji laimės ekonomika, kai kiekvienas išleistas euras teikia ne tik konkrečią naudą, bet ir laimės pojūtį“, – sako N. Puteikienė.

Socialdemokratė Lilija Petraitienė taip pat neseniai kalbėdama apie medžius viešai išreiškė poziciją, kad negali viskas mieste būti taip suniveliuota, kaip Sąjūdžio parke.

Turėjo įtakos aktyvi visuomenė

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (KRAAD) Klaipėdos miesto agentūros vedėjas Romualdas Dužinas pripažįsta, kad Želdynų įstatyme visą laiką buvo reikalavimas rengti projektus, tačiau tik dabar imta jį akcentuoti.

„Pastaruoju metu vienas sugalvoja aikštelę įrengti, kitas šaligatvį taisyti, trečias – šviestuvus, o tie vargšai medžiai vis kenčia – tai šaknys nukapojamos, tai kamienas nubrozdinamas, lajos nudraskomos. Tokia dabar bendra departamento pozicija, mes tik raštą rengėme. Jau apie metus apie tai kalba, dabar palaipsniui pereinama, kad Savivaldybei nebūtų staigmena“, – sakė R. Dužinas.

KRAAD direktorius Andrius Kairys tokį pozicijos pasikeitimą aiškina tuo, kad labai daug pagausėjo prašymų šalinti medžius.

„Mes iš anksčiau prašydavome pagrindimo, tačiau pastebėjome, kad Savivaldybė kartais, švelniai tariant, sukčiauja – nori kirsti maksimaliai, nors tai nėra būtina. Medžiai turi būti maksimaliai saugomi. Ir visuomenė tuo atžvilgiu yra labai aktyvi – tiek garsiai nuskambėję atvejai Kaune, tiek ir Klaipėdoje“, – sakė A. Kairys.

Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas aiškino, kad tokiais atvejais žiūrima, kokios toje vietoje – gatvėje ar skvere yra nustatytos vertingosios savybės.

„Nuo to mūsų sprendimai ir priklauso. Jei vertybė – užsodintas perimetras, tą ir reikalaujame išlaikyti. Tai susiję ir su medžių šaknimis, o kai dedamos naujos dangos, būna ir grindiniai, ir įvažiavimai, grįsti akmenimis, kuriuos reikia išlaikyti, tam reikia projekto. Taip, anksčiau nebuvo reikalaujama, tačiau viskas ateina per patirtį. Matome, kad susiduriame su problemomis, su visuomenės opinija ir reikia viską išdiskutuoti per projektą. Niekas nekalba apie pavienius medelius, o apie perimetrinius kirtimus“, – aiškino L. Kavaliauskas.

Projektai – geriausia išeitis?

„Su medžiais visada kyla konfliktinių situacijų kiekvieną kartą ir kiekvienoje vietoje“, – konstatuoja Klaipėdos universiteto darbuotoja, želdynų ekspertė, Rita Nekrošienė, atlikusi medžių vertinimą ir Zauerveino bei Šaulių gatvėse.

Ji pasakojo, kad vieno medžio Zauerveino gatvėje būklė tikrai gera – ir kamienas, ir laja, tačiau jo šaknys net keletu metų spindulių ir iškilusios į paviršių ir net perlaužusios senąsias plyteles.

Šaulių gatvėje iš 33 medžių buvo leistas kirsti 16, bet iškirsta tik 10. Martyno Vainoriaus nuotr.

„Kiek žinau, buvo konsultuotasi su geodezininkais – ar galima kaip nors pakelti žemės paviršių, tačiau padaryta išvada, kad tiesiog keičiant šaligatvio dangą tektų nukapoti tas medžio šaknis. Tai reikštų, kad medis žus. Ką daryti tokiu atveju? Saugoti medį ir nekeisti šaligatvio? Taip pat yra atvejų, kai dalis medžių yra labai prastos būklės, net pavojingi. Juos būtina iškirsti. Ką daryti su kitais? Gamtosauginiu požiūriu juos reikėtų palikti, bet kraštovaizdžio požiūriu gatvė atrodytų nekaip. Yra ir pavyzdžių, kai gatvėje auga įvairaus amžiaus, įvairių rūšių medžiai, susodinti skirtingais atstumais. Parkui tai tiktų, bet gatvė kraštovaizdžio požiūriu atrodo nekaip.  Manau, kad projekto rengimas yra pats geriausias kelias. Reikia jį parengti, išsamiai išdiskuoti su visuomene, išdėstyti visus argumentus ir priimti geriausią sprendimą“, – sakė R. Nekrošienė.

Liudvika Kuzmičiūtė, asociacijos „Klaipėdos žalieji“ pirmininkė neslepia, kad ją džiugina pasikeitusi institucijų pozicija, bet vis tiek žiūri į tai įtariai.

„Pasikeis vėjas iš kitos pusės, pasikeis ir jų pozicija. Paveldosaugininkai ir aplinkosaugininkai, matyt, sukluso todėl, kad po visą Lietuvą yra vajus. Galbūt ir iš Aplinkos ministerijos yra gautas koks nors nurodymas. Jau pradėjo spaudoje nuolat „viešasis interesas“, „visuomenės interesas“, o kur jie buvo anksčiau? Sako, kaip atrodys išdaužytais dantimis? Aišku, kad nekaip, bet reikėtų pradėti nuo to, kodėl medžiai nebuvo prižiūrimi normaliai? Bet dėl to kirsti visus medžius tikrai nereikėtų. Tuo labiau, kad tarša Klaipėdoje yra tikrai didžiulė. Negalima urmu kirsti visą senamiestį, nes taršą gali sulaikyti aukšti brandūs medžiai, o tie, kurie yra sodinami, yra tuščia vieta, absoliučiai tuščia dekoracija. Reikia palikti ir stebėti“, – sako  L. Kuzmičiūtė.