Nors iki šiol Klaipėdos savivaldybė dar neturi oficialios Vyriausybės pozicijos dėl dalykinių sąlygų sąvadu vadinamų jos norų išorinio uosto statybų Melnragėje atveju, miesto Tarybai jau teikiamas sprendimo projektas dėl miesto bendrojo plano koncepcijos pakeitimo.
Grafinių miesto bendrojo plano sprendinių projekte ties Melnrage jau matyti ir giliavandenis uostas.
Žinia, kol kas galioja sprendimas, pagal kurį naujasis miesto bendrasis planas būtų rengiamas taip, kad uosto plėtra vyktų tik pietinėje dalyje. Tačiau uosto bendrasis planas rengiamas numatant maksimalią plėtrą ir pietuose, ir ties Melnrage.
Spalio pabaigoje vyksiančiam miesto Tarybos posėdžiui teikiamame sprendimo projekte numatoma, kad „koncepcijos sprendiniai dėl išorinio uosto ir jo aptarnavimui reikalingo infrastruktūros koridoriaus bei nuo šio koridoriaus formuojamos buferinės želdinių juostos galioja tik tuo atveju, jei Lietuvos Respublikos vyriausybė apsispręs išorinį uostą vystyti Klaipėdoje”.
Sprendimo projekte išdėstoma 16 punktų, kurie numatomi miesto bendrajame plane atsižvelgiant į maksimalią uosto plėtrą:
1. Numatytos galimybės aktyviau vystyti pramogų ir poilsio zonas pajūryje, nuo numatomų infrastruktūros koridorių į išorinį uostą numatoma buferinė želdinių zona;
2. Sudaromos prielaidos pajūryje kurti naujas gyvenamas teritorijas, kuriose galėtų būti kompensuojama tiems gyventojams, kurie galimai nukentėtų nuo uosto plėtros;
3. Numatoma, kad miesto riba galėtų būti praplėsta ir apimti išorinio uosto statymo atveju atsirasiančią naują įlanką su laivelių prieplaukomis ir naujais sporto- pramogų objektais;
4. Siūloma atitraukti pajūrio juostą iki šiaurinės miesto ribos ir aktyviau išnaudoti pajūrio zoną miestiečių bei svečių rekreacijai, numatoma net tilto į jūrą statyba ties Giruliais;
5. Nebeplanuojama teritorijų konversija prie vandens uosto teritorijoje, o numatomos galimybės, susidarius palankiai situacijai, panaudoti prieigas prie vandens mišriai paskirčiai, taip labiau atveriant miesto erdves į marias;
6. Numatomos vystyti kaip kurortines teritorija plėtoti Smiltynę ir Girulius;
7. Numatoma, kad su uosto plėtra turi būti taikomos ir krantotvarkos priemonės, kurios stabilizuotų krantus;
8. Numatoma naujo regioninio stadiono statyba ties Palangos plentu (priešais prekybos centrą „Ermitažas”) bei susisiekimo su šiuo objektu infrastruktūros plėtra;
9. Numatomas pietinio aplinkkelio ir Baltijos pr. sankryžų įrengimas;
10. Uosto transporto koridoriai nurodomi B kategorijos gatvėmis;
11. Rodoma galimybė dalį centrinės geležinkelio stoties teritorijos panaudoti kitai paskirčiai;
12. Planuojama dviejų lygių sankryža per geležinkelį Senosios Smiltelės gatvėje;
13. Numatomas naujas rekreacinis-paslaugų centras su mažųjų ir pramoginių laivelių marina pietinėje miesto dalyje prie marių;
14. Rekomenduojamos naujos miesto administracinės ribos, kurios apimtų gyvenamąsias teritorijas iki Palangos plento ir pietinėje dalyje pramonės ir logistikos centrams tinkamas teritorijas iki pietinio aplinkkelio;
15. Planuojamas Statybininkų prospekto tęsinys iki kelio Palanga-Šilutė;
16. Numatoma gatvių ir dviračių takų plėtra Smiltynėje bei naujo vandens susisiekimo (vandens autobuso) su Smiltyne galimybė.
Uosto bendrojo plano rengimas, skirtingai nei analogiško miesto dokumento, jau yra pasiekęs baigiamąją stadiją – šiuo metu vyksta papildomas konkretizuotų sprendinių viešas svarstymas. Uosto bendrasis planas yra aukštesnio lygmens dokumentas nei miesto bendrasis planas, tad jei net miesto valdžia ir nenumatytų maksimalios uosto plėtros, tai neužkirstų kelio tokiam projektui, nors ir apsunkintų jo eigą.
Reikia pasidžiaugti, kad Klaipėdos miesto savivaldybė persigalvojo ir neįtraukė „Žaliojo Slėnio” gyvenvietės, kurioje gyvena mero pavaduotoja J. Simonavičiūtė į labai svarių objektų, galinčių lemtį tolimesnią uosto vystimosi raidą, sąrašą.
jau daugiau nei 10 metų miesto vadovai kuria planus (leidžia pinigus specialiems planams, galimybių studijoms ir net gėlių laiveliams Atgimimo aikštėje ) kaip miestui suteikti jūrinio miesto įvaizdį, identitetą. Dabar daug visokių madingų ir mandrų žodžių leksikoje ir popieriuose (miesto ženkliukas). Realybėje tai dar vos „kvėpuojantį” mažąjį laivyną numatyta „ištremti” kažkur į miesto pakraštį, už pramoninių teritorijų. Kas juos ten matys? Kaip tai veiks dar taip vadinamą mūsų uostamiestį? Ir kodėl to nepadarius istoriniame Žiemos uoste? Todėl, kad tai Klasko teritorija ir čia jiems reikia sandėlių? Šiandien diskutuoti apie laivą ar laivelį tai tas pat kaip morge prie lavono apie arbatą – su cukrum ar be , jis ten gėrė ir matyt tai galėjo turėti įtakos, kad dėl to vargšelis pasimirė. Jau ir juokas nebeima nei dėl miesto BP nei nėl UBP, o skaitant tuos 16 punktų matyt nieko kito ir nelieka, kaip ieškoti atsakymo – kas yra laivelis? Bet gal reikia Tautos atsiklausti ir gal reikia referendumo? Gera žinia ta, Martynas dar rašo.
O man seniai knieti paklausti – ką Lietuvoje vadiname „laiveliais”, „laivelių prieplaukomis” – kas paminėta ir šiame labai įdomiame sprendimo projekte. Spėju, tai yra origami, iš popieriaus lankstomi laiveliai, nes popierius yra labiausiai prieinama medžiaga biurokratui artojui, įsijautusiam į kažkokio jūrų valdovo vaidmenį. Tikėčiau, kad prieš pasiekdamas viešumą, šis sprendimo projektas buvo daug kartų skaitytas, derintas, taisytas – ir niekam iš autorių, tikrintojų, tvirtintojų net neatėjo į galvą, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymus nėra tokio dalyko, kaip jūsų „laiveliai”. Jeigu jau apie pramoginę laivybą, ne komercinius laivus kalba būtų – tai mūsų šalyje įstatymais yra reglamentuojami mažieji laivai (kurių ilgis iki 10m), yra tokie pramoginiai laivai, yra tokie sportiniai laivai ir yra tokie asmeniniai laivai. Jūsų „laivelių” nei Lietuva, nei jokia kita valstybė neturi. Žinoma, čia tik prie žodžio kabinėjimasis, šiaip nieko rimto – tačiau šis tamstų dokumentas tikrai nusipelno žymiai daugiau dėmesio, kurį neabejotinai gaus.