Susitikimo su Melnragės gyventojais metu valstybės valdomos AB „Klaipėdos nafta” (KN) vadovai žadėjo, kad planuojant naujų produktų krovą bus trumpinami dokumentuose nurodomi žmonėms nerimą keliantys teoriniai terminai kada galėtų neveikti aplinkosauginiai įrenginiai.

Tačiau jau po susitikimo viešojoje erdvėje pasirodė pareiškimų, kad gyventojų ir tai netenkina – esą turi būti įsipareigojimas, jog tokie įrenginiai turi veikti ištisai. O Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamentas, atsakydamas į bendruomenių kreipimąsi nurodė, jog pasiūlė KN atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūrą.

Teigiama, kad plečiant krovos spektrą numatomos trigubos apsaugos priemonės – talpyklos su pontonais, virš jų – azoto „pagalvė”, likę garai būtų nuvedami į rekuperatorių. Martyno Vainoriaus nuotr.

„Atvira Klaipėda” jau rašė, kad KN planuoja ne tik diegti naujas aplinkosaugines priemones, bet ir plėsti kraunamos produkcijos spektrą. Gyventojams kelia nerimą kelia tai, kad numatomi krauti kroviniai „beveik visi pavojingi ir taršūs“, o įmonė numato, kad per metus gali būti iki 2628 val., kai oro valymo įrenginiams galimos neatitiktinės veiklos sąlygos (įrenginio paleidimas, derinimas, stabdymas, nuotekis, gedimas).

Kvapus žada sumažinti per pusę

Susitikimo su Melnragės gyventojai metu KN generalinis direktorius Mindaugas Jusius teigė, kad įgyvendinus suplanuotas aplinkosaugines priemones kvapai šalia bendrovės esančiose gyvenamosiose teritorijose sumažės perpus – nuo dabar matavimais fiksuojamo 1 europinio kvapo vieneto (leistina norma 8) iki 0,5-0,3.

„Didžiausias kvapo epicentras yra prie senojo talpyklų parko. 16 tokių talpyklų numatoma sujungti į bendrą oro teršalų valymo sistemą, kai susidarę garai bus valomi naujame oro teršalų valymo įrenginyje. Jaučiamas kvapas bus dvigubai sumažintas, bet uoslė vis tiek dar gali jį jausti, tačiau gerokai rečiau”, – sakė M. Jusius.

Taip pat buvo pristatyta, kad šiuo metu vyksta viešojo pirkimo procedūra dėl terminalo katilinės dviejų galingiausių katilų degiklių modernizavimo. Atlikus šiuos darbus bus sumažintas azoto oksidų ir anglies dioksido išmetimas. Dviejuose tamsiųjų naftos produktų geležinkelio keliuose, kur dar nesurenkami produktų garai, numatoma įrengti  atitinkamą sistemą, kuri juos nukreiptų į rekuperatorių. Teigiama, kad dėl to vadinamųjų LOJ išmetimas sumažės 60 proc. Tarp suplanuotų darbų yra ir dvigubas tanklaivių krovos metu naudojamo LOJ garų deginimo įrenginio (fakelo) pajėgumas padidinamas.

Dėl naujos krovos – daug klausimų

Kalbėdamas apie planuojamą naujų produktų krovą KN Naftos verslo direktorius Darius Šilenskis teigė, kad visos potencialiai galbūt ateityje krausiamos medžiagos paprastai yra benzine, kuris yra tokių produktų mišinys.

„Nėra nė vienos pavojingesnės nei benzinas. Visus naujus produktus galime priskirti benzinams”, – teigė jis.

Tačiau Saulėtekio (Paupių rajono) seniūnaitė Rasa Arcišauskienė tvirtino priešingai – esą šių produktų (izopentano, pentano, propano-propileno ir butano-butileno frakcijas, izopreno, heksano, stirolo, benzeno, metanolio, butil-alkoholio, tret-butil-metil eterio, natrio hidroksido ir jo tirpalo) negalima prilyginti benzinui ir dėl tokios krovos pabloginamos sąlygos aplinkiniams gyventojams.

KN technikos direktorius Genadijus Andrejevas teigė, kad tokie produktai būtų atvežami geležinkeliu ir uždaru būdu keliautų į talpyklas. Esą galimi garai eitų per valymo įrenginį, vienintelis momentas, kai galimas nežymus garavimas – atidarant vagono vožtuvą.

Gyventojams teiraujantis dėl KN sanitarinės apsaugos zonos, įmonės Aplinkos saugos vadovė Jurgita Lengvytė teigė, kad ji buvo nustatyta dar 1998 m. ir jos plotis siekia nuo 100 iki 200 m.

„Su plėtra neplanuojame jos nei mažinti, nei didinti, nes neviršijami nei kvapų, nei taršos normatyvai. Europos praktikoje nėra tokių zonų, čia iš Rytų atėjusi tokia praktika. Sanitarinės apsaugos zonas iš viso planuojama naikinti Vyriausybės nutarimu, kad jos sutaptų su įmonės ribomis ir už jų nebebūtų jokios taršos”, – sakė J. Lengvytė.

Pasak jos, plečiant krovos spektrą, numatomos trigubos apsaugos priemonės – talpyklos su pontonais, virš jų – azoto „pagalvė”, likę garai būtų nuvedami į rekuperatorių.

Jurgita Lengvytė taip pat akcentavo, kad pirma būtų įdiegtos aplinkosaugos priemonės, tik paskui atkeliautų nauji kroviniai.

Kai kurie atėjusieji į susirinkimą abejojo ir įmonės parengtuose dokumentuose nurodomais vyraujančiais vėjais ar tikimybe įvykti nelaimingam atsitikimui. Tačiau KN atstovai tikino, kad visai tai nurodyta remiantis oficialiais matavimais, rizikos skaičiavimas darytas vadovaujantis metodika, aprobuota Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento.

Molo (Melnragės) seniūnaitė Marija Kalendė teiravosi, kodėl KN nesiima organizuoti naftos produktų krovos po stogu, uždarose patalpose.

„Tai būtų labai pavojinga. Buvo padarę eksperimentą Elektrėnai, iškrovė vieną sąstatą ir uždarė”, – sakė G. Andrejevas.

M. Jusius savo ruožtu neigė gyventojų įtarinėjimus, kad galbūt specialiai yra išjunginėjami aplinkosauginiai įrenginiai, pavyzdžiui, naktį ar savaitgaliais.

„Iniciatyvos ir motyvacijos darbuotojams tai  išjunginėti nėra. Visų įrenginių veikimas yra automatiškai užrašomas ir bet kada bet kuri institucija metus laiko gali tai patikrinti. Sveikatai niekas ir dabar nekenkia, o kvapas yra komforto aspektas. Galėtume neinvestuoti, bet vis tiek tai darome. Teiginiai, kad „dar labiau nuodysime” yra totali neteisybė. Šitie produktai jau dabar yra kraunami Klaipėdoje, o mes matydami didėjantį poreikį norime pasiruošti tvarkingai ir saugiai krovai”, – sakė M. Jusius.

G. Andrejevas savo ruožtu teigė, kad atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo dokumentai bus tikslinami ir mažinamas tas gyventojams nerimą keliantis teorinis aplinkos apsaugos įrenginių neveikimo laikas.

„Jokių papildomų išmetimų nebūtų net remonto metu”, – tikino jis.

„Susirinkimo metu mus visus pradžiugino pažadu, kad KN peržiūrės leistino neveikimo laiko ribas ir sumažins jas iki 10 proc. per metus. Tai reiškia, kad pagal dabar galiojančią tvarką visi tie nuodingi ar sveikatai žalingi komponentai gali būti kraunami leidžiant jiems nevaržomai garuoti ir nusėsti Jūsų plaučiuose trečdalį metų, ateityje, pakeitus tvarką, 2 mėnesius per metus. Ar nemanote, kad kai bet kokia gamybos, perdirbimo ar krovos pramonė savo veikloje operuoja tokiais grėsmingais komponentais ir tą daro ne kažkur giliai jūroje ar laukuose, o gyvenamose teritorijose, tiesiog keli šimtai metrai nuo Jūsų namų, ji turėtų numatyti, kad jos aplinkosaugos priemonės PRIVALO AKTYVIAI VEIKTI 100 PROC. LAIKO? Ne 90, ne 99 proc., o 100”, – po šio susitikimo „Facebook” tinkle paskelbė Klaipėdos bendruomenių asociacijos (KBA) pirmininkas Renaldas Kulikauskas.

Tuo metu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento direktorius Rimantas Jonas Pilipavičius, raštu atsakydamas į KBA, Melnragės bendruomenės asociacijos ir asociacijos  „Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją” kreipimąsi, nurodė, jog ši institucija pasiūlė KN atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūrą.