Uostamiestis išlieka pedagogų streiko židiniu – prie streikuojančių kolegų nuo pirmadienio prisijungė lopšelių-darželių „Ąžuoliukas” ir „Klevelis” auklėtojos – iš viso 52 pedagogai.

Klaipėdos lopšelio – darželio „Ąžuoliuko” kolektyvas nuo šiandien prisijungia prie neterminuoto streiko. Streikuoja 26 darbuotojai.

Vakarų Lietuvos tėvų forumo vadovė, „Ąžuoliuko” auklėtoja Aušra Zarambienė „Atvirai Klaipėdai” sakė, jog streiku ne tik palaikomi mokyklose dirbančių kolegų reikalavimai, bet ir norima priminti, jog ikimokyklinėse įstaigose dirbantys pedagogai yra kur kas prastesnėje padėtyje.

„Valstybinis auditas parodė, kad ikimokyklinių įstaigų pedagogų vidutinė alga yra apie 36 procentais mažesnė nei dirbančiųjų mokyklose. Čia jau pradeda trūksti specialistų, nes atlyginimas beveik nesiskiria nuo mokamo nekvalifikuotiems darbuotojams. Naujų jaunų specialistų beveik nėra, nors darbas yra itin atsakingas – juk pabrėžiama, kad ikimokyklinis ugdymas lemia, kaip vaikui seksis toliau”, – sakė A. Zarambienė.

Pasak jos, streiku siekiama, kad būtų sumažintas ir vaikų skaičius, tenkantis vienam pedagogui.

„Pavyzdžiui, Norvegijoje auklėtoja dirba su 5-7 vaikais ir jie net nesuvokia, kad galima dirbti su 20”, – sakė pašnekovė.

Ji minėjo, kad pedagogai nesulaukia ir pagalbos dirbant su specialiųjų poreikių vaikais. Negana to, buvo pakeisti teisės aktai, kad priedas už darbą su tokiais vaikais jau mokamas tik tada, kai jų grupėje yra dagiau nei du, o ne vienas, kaip iki tol.

„Dėl to mano alga lyginant su pernai yra sumažėjusi apie 70 eurų”,  – sakė A. Zarambienė.

Streiku norima atkreipti dėmesį ir į tai, kad darželiuose labai trūksta specialistų – pas logopedus rikiuojasi ilgiausios eilės, vienas psichologas tenka penkiems darželiams.

A. Zarambienė akcentavo, kad vaikai į streikuojančius darželius priimami, juos prižiūri auklytės, kviečiamasi studentų.

Savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjos Laimos Prižgintienės duomenimis, pirmadienį streikas vyko jau 27 Savivaldybei priklausančiose švietimo įstaigose, iš kurių keturios yra darželiai.

„Jau lengviau darosi išvardinti, kas nestreikuoja. Mūsų ir profsąjungų duomenys gali skirtis, nes streikuoja ir Savivaldybei nepavaldžios įstaigos. Pavyzdžiui, Juozo Karoso muzikos mokyklos mokytojai”, – sakė L. Prižgintienė.

Pasak jos, jau pranešta, kad nuo lapkričio 28 d. į streiką jungsis Hermano Zudermano gimnazija.

Švietimo ir mokslo ministerija pirmadienį pranešė, kad parengė ir visoms profesinėms sąjungoms penktadienį išsiuntė susitarimų protokolą, parengtą po lapkričio 21 d. ministerijoje įvykusio susitikimo. Kitas susitikimas su profsąjungomis planuojamas ketvirtadienį, lapkričio 29-ąją.

Pranešime teigiama, kad susitikimo metu buvo sutarta padidinti maksimalų valandų, skirtų pasiruošti pamokoms, procentą iki 60; detaliau apibrėžti, kiek nekontaktinių valandų galima skirti už pasiruošimą pamokoms įvairių dalykų mokytojams, priklausomai nuo to, kokį dalyką ir kokiose klasėse jie moko, nustatyti minimalią ribą.

Taip pat esą  susitarta nustatyti apatinę ribą, kiek gali būti skiriama valandų už vadovavimą klasei. Siūloma, kad tam galėtų būti skiriama ne mažiau kaip 130 valandų per metus. Mokytojo darbo krūvio sandaroje valandos už vadovavimą klasei būtų skiriamos atsižvelgus „į klasės komplekto dydį ir mokinių amžiaus tarpsnio sudėtingumą”. Sutarta sukonkretinti veiklų mokyklos bendruomenei kriterijus.

Žadama patikslinti, kokiais atvejais pradinių klasių mokytojams turi būti sudaromas pilnas etatas. Siūloma, kad pradinių klasių mokytojams, kurie per metus turi 756 kontaktines valandas, turėtų būti sudaromas visas etatas (1512 val. per metus).

„Numatyta tikslinti specialiųjų mokyklų ar klasių ugdymo, mokymo namuose finansavimo rodiklius, taip pat vienam mokiniui nustatytą švietimo pagalbos lėšų sumą ir pagal galimybes visas šias sumas padidinti”, – rašoma pranešime.

NUOMONĖ

„Kaip vadinsime ministeriją, jei leisime griauti švietimo sistemą?”

Lilija Bručkienė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja

Šiandien prasidėjo trečia streiko savaitė. Trečia savaitė mokytojai neveda pamokų, trečia savaitė darželiai nevykdo veiklos, trečia savaitė valstybėje švietimo krizė. Ne, tiksliau būtų pasakyti, kad krizė tęsiasi gerokai ilgiau nei trys savaitės ar metai, bet trečia savaitė, kai mes krentame į bedugnę. Į bedugnę, nes kol kas jokių realių konstruktyvių veiksmų iš ŠMM pusės nėra. Šiaip veiksmo yra labai daug – oficialiai labiau murmesiu nei aiškiu pasakymu ,,pripažintos klaidos‘‘ ir dar nuspręsta imituoti susitarimus ir derybas.

Paklausite, kodėl imituoti? Nes daugiau tariamasi su tomis profesinėmis sąjungomis, kurios ir šiaip tai pertvarkai pritarė. Sakykite, ar demokratinėse valstybėse taip ir vyksta – prasidėjus streikui deramasi ir tariamasi dėl sąlygų su tais, kurie yra lojalūs ir nestreikuoja? Abejoju…

Ir siūlymų, kaip taisys padėtį, tokių labai abstrakčių, ministrė suvažiavimo metu pagarsino turbūt daugiau kaip 30 – 40. Tik tarp jų nebuvo tų 4 konkrečių, kuriuos kelia streikuojančios profesinės sąjungos mokytojai. Čia realūs susitarimai ar bandymas išspręsti kilusį konfliktą imitacija, spręskite patys.

Veiksmo yra ir daugiau. Visos Lietuvos mokytojų suvažiavime, kuriame buvo ir ministrė J. Petrauskienė, ir ministrės patarėjas A.Varanauskas, ir departamento direktorius A. Aldakauskas, ir dar daug kitų įtakingų politikos veikėjų, beveik tris valandas 400 švietimui neabejingų žmonių klausėsi įvairių sričių specialistų ir reagavo. Kalbėjo ir LŠDPS pirmininkas A.Navickas, ir ŠMM ministrė J. Petrauskienė (iš pusės suvažiavimo išvykusi į interviu – vėl parodo, kas svarbiau), ir profesorė V. Targamadzė, ir Vilniaus licėjaus direktorius S. Jurkevičius, ir Šiaulių „Juventos“ progimnazijos direktorius V. Girčius, ir mokytojai praktikai, ir darželių auklėtojai. Kalbėjo kas konstruktyviai ir/ar emocingai, kas ironizuodami ir/ar apeliuodami į sveiką protą ar sąžinę, o kai kurie tuščiažodžiavo. Kas tuščiažodžiavo – atspėkite jūs… Beje, jau yra paruošti beveik visų kalbų garso įrašai, yra viso suvažiavimo garso įrašas, visa tai viešai prieinama „Facebook” erdvėje, „You Tube” kanale, LŠDPS tinklapyje.

Šį rytą mūsų laukė net keli akibrokštai: ŠMM išplatino informaciją, kad streikuojančių mokyklų mažėja, viskas rimsta. Vien Klaipėdoje nuo penktadienio tvarkosi dokumentus ir oficialiai jungiasi (ruošiasi jungtis) dar 7 ugdymo įstaigos. Žinau, kad yra kolektyvų, kurie pradėjo tvarkytis visus formalumus, bet kol procesas nebaigtas, jų įtraukti negalima. Ar tikrai rimsta?

Kitas manipuliavimo skaičiais pavyzdys – streikuojančiose Vilniaus Žemynos ir Martyno Mažvydo progimnazijose mokosi apie 3000 mokinių, todėl vien šitų dviejų mokyklų streikas galėtų prilygti daugiau nei trims ar keturioms kokio mažesnio regiono mokykloms. Todėl bandoma sukelti paniką pateikiant labai šališką informaciją. Kai manęs paklausė, ar tai tiesa, nes ,,ministrė pasakė“, aš atsakiau – ministrė pasakė ir tai, kad visos reformos buvo labai gerai paruoštos ir kad mokytojams už viską sumokės…

Kitas akibrokštas šokiravo, nors jau galvojau, kad J. Petrauskienė jokiu savo elgesiu manęs nustebinti nepajėgs – iš jos galima tikėtis bet ko, absoliučiai bet ko. Bet … Jeigu atsiverstumėte oficialią jos dienotvarkę, kad pažiūrėtumėte, kada darbo grupė ir ji, kaip atsakingiausias tos grupės narys, renkasi tęsti pradėtų susitarimų, jus ši žinia turbūt šokiruotų taip pat. Kad nereikėtų ieškoti, pridedu ištrauką: JURGITA PETRAUSKIENĖ Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrė 2018 m. lapkričio 26 d. Pirmadienis Komandiruotė Briuselyje. 10 val. skaito įžanginį pranešimą Briuselyje vykstančioje Baltijos mokslo tinklo (angl. Baltic Science Network) organizuojamoje konferencijoje „Baltijos jūros regionas – išvystyto mokslo regionas“. 13–19.30 val. dalyvauja Europos Sąjungos Tarybos (Švietimo dalis) posėdyje bei Europos Komisijos nario G. H. Oettingerio kvietimu organizuojamoje diskusijoje dėl Europos mokyklų ateities. 2018 m. lapkričio 27 d. Antradienis Komandiruotė Briuselyje. 9.40 val. dalyvauja mokslo parodos „Neregėta Lietuva“ atidaryme Lietuvos Respublikos nuolatinėje atstovybėje ES, taip pat po atidarymo vyksiančioje mokslininkų diskusijoje. 15 val. dalyvauja Europos Sąjungos Tarybos (Sporto dalis) posėdyje. 18.30 val. dalyvauja Europos Komisijos organizuojamame sporto apdovanojimų renginyje #BeInclusive, skirtame pagerbti nugalėtojus ir finalistus, teikusius projektus, skirtus socialinės įtraukties didinimui per sportą.

Atleiskite, gal aš ir vėl ko nors nesuprantu, bet ar tuo metu, kai valstybėje jos kuruojamoje srityje yra krizinė situacija, destabilizuota padėtis ir visi laukia derybų rezultatų, yra normalu vykti į užsienį skaityti pranešimo apie Lietuvą kaip išvystyto mokslo regioną, dalyvauti parodų atidarymuose, sporto apdovanojimų renginiuose? Suprantu, kad dienotvarkė derinama iš anksto. Bet juk streikas ir krizė… Negi negalėjo vykti kitas aukšto rango pareigūnas? Kur prioritetai?

O gal tiesa slypi gerokai paprastesniuose dalykuose – ministerijai dabar svarbiau gauti Sporto pavadinimą, nes, panašu, pavadinimai, reklaminės akcijos ir šūkiai didžiausias prioritetas – reikia pasirūpinti, kaip vadinsis ministerija, kai švietimas ir mokslas valstybėje jau bus sugriauti.