Cukrus – baltoji mirtis. Atsisakykite druskos. Riebalams – ne. Per dieną suvalgykite mažiausiai 5 rūšių vaisių ir daržovių. Prieš valgydami daržoves, pusvalandį jas pamirkykite valgomosios sodos tirpale. Per dieną išgerkite mažiausiai 2 l vandens.
Kasdien tik ir girdime daugybę patarimų, kaip sveikai maitintis, ką valdyti, ką gerti, o ko šiukštu neimti į burną. Kokių dietų laikytis, kad tik, neduok Dieve, nepriaugtume poros kilogramų. Nors per bliuzelę persišviečiančius šonkaulius galima suskaičiuoti.
Kažkada teko skaityti, kad šiuolaikinė statistinė europietė per vieną dieną gauna tokį kiekį informacijos, kiek naujų žinių per visą savo gyvenimą sulaukdavo viduramžiais gyvenusi moteris.
Tad ar verta stebėtis, jog iš visų pusių mūsų akis ir ausis bombarduojant nenutrūkstamam žinių srautui, neretas imame abejoti savo gyvenimo būdu, pradedame eksperimentuoti, blaškytis, puolame į kraštutinumus, nebežinodami, nei ką valgyti, nei ką ir kiek gerti. Nors viskas yra labai paprasta: valgyti reikia saikingai ir tai, ko nori mūsų organizmas, o gerti tiek ir tada, kada norisi.
Rudens lygiadienis ant Žardės piliakalnio: kas gali būti skaniau už tradicinius valgius? Palmiros Mart nuotr.
Tačiau naujieji „pranašai“ už mus žino geriau. Štai nubalusi, vos per 20 perkopusi veganė rimtu veidu aiškina, koks brutalus, nežmoniškas ir nepataisomai vaiko psichiką žalojantis yra skerdžiamos kiaulės vaizdas ir kad tik visiškas neišmanėlis gali valgyti šio bjauraus gyvulio mėsą. Mūsų gi kartos vaikams šis ne kartą kaime matytas įprastas vaizdas net tik kad „nesužalojo“ psichikos, bet, atvirkščiai, padėjo geriau suvokti natūralius gamtos ir gyvenimo dėsnius.
Mes žinojome, kad kiaulė – tai ne grožiui skirtas naminis gyvūnėlis, o žmogaus išgyvenimui reikalingas jo paties rankomis užaugintas gyvulys, kurio mėsą daugybę amžių vartojo mūsų protėviai. Įdomu, kodėl jie nebuvo nei žaliavalgiai, nei veganai? Taip, tiesa, jie kasdien mėsos nevalgydavo, jie laikydavosi pasninko, kuris buvo ne tik religinis, bet ir natūralaus gyvenimo ritmo, nelikus suvartotos skerdienos, nulemtas susilaikymas. O naujieji „pranašai“ tradicinį pasninką praminė madingomis iškrovos (badavimo) dienomis ir skelbia taip kaip didžiausią šių dienų atradimą!
Tik, gink Dieve, nesupraskite neteisingai – niekas jūsų neragina pradėti valgyti kiaulieną. Kalba visai ne apie tai. Kalba apie tai, kad gimę lietuviais, japonais netapsime, net jei sušius imtume valgyti tris kartus per dieną.
Mūsų organizmas yra sukaupęs unikalią šioje geografinėje platumoje gimusių, augusių ir gyvenusių protėvių genetinę atmintį, kurioje, be kitų dalykų, yra ir per amžius išsaugoti protėvių mitybos įpročiai, iš dalies nulemiantys tautai būdingus, išoriškai atpažįstamus fizinės išvaizdos bruožus. Itin radikalus „genetinės” mitybos įpročių atsisakymas gali atvesti prie liūdnų pasekmių – apie tai jau kalba ir medikai, ir genetikai. Užtat kai veganų šeimoje auginamas penkiametis, močiutės paklaustas, kokios norėtų gimtadienio dovanos, atsako „tos skanios mėsytės, kur pas tave valgiau“, tai jau yra net nebe blaivaus proto trūkumas, o pati tikriausia vaiko nepriežiūra, už kurią turėtų būti baudžiama.
Visgi labiausiai stebina ne naujųjų „pranašų“ skleidžiamos idėjos. Didžiausią nuostabą kelia tariamų sveikuolių, žaliavalgių, veganų ir visokiausių kitokių ant madingos bangos užšokusiųjų atkaklumas, skelbiant savo idėjas, jas pateikiant kaip vieninteles teisingas, neginčijamas ir būtinai privalomas visiems „vartoti“. Beje, ar pastebėjote, jog šiuo metu „ant bangos“ yra raginimas maitintis pagal metų laikus ir vietoje užaugintais produktais? Gamtos, deja, neapgausi: apsukus eksperimentų ratą, paprastai sugrįžtama prie ištakų, pirminio taško.
Užtat nuo informacijos gausos nebežinantiems, kurių iš „pranašų“ klausyti, norisi tiesiog patarti: žmonės, neskaitykite visokio internetinio šlamšto, netikėkite viskuo, ką kalba per televizorių, ką propaguoja ar rekomenduoja netikri „pranašai“. „Pranašai“ ateina ir nueina, o gyvenimą reikia nugyventi savo galva, savo protu ir savo išmintimi.
Visiškai pritariu kolegei Palmirai… Juo labia, kad riebalai pasaulyje, tikri, natūralūs riebalai, jau reabilituoti, kiaušinius galima valgyti kasdieną… Turiu ilgaamžių pažįstamų, turiu tetą, kuriai kitais metais sukaks visi devyniasdešimt (vaikšto, juda, namie apsitvarko pati) iryra šviesau proto! Ji parduotuvėje kas savaitę perka po porą indelių riebios, tikros grietinės. Valgo viską, saikingai, nemažai juda… Valgo gabalėlį sūdyto lašinuko… Mano ATA mama, išgerdavo po šlakelį gero konjako, kasdien valgė gabaliuko šokolado, vis norėdavo mėsos. Nei diabetu sirgo, nei tulžis buvo šalinta… Sulaukė devyniasdešimt dviejų. Viskas , kas saikinga, natūralu- niekam nepakenkė. Pakenkia pyktis, ir tas amžinas ‘sveikų” madų, nauujovių, kitų šalių pranašų ieškojimas…