Mažoji Lietuva visiems lietuviams (ne tik lietuvininkams ir dabartiniams Klaipėdos krašto gyventojams) brangi ne todėl, kad tame lietuvių etniniame krašte buvo daug briedžių.

Mažoji Lietuva visiems lietuviams brangi ne todėl, kad tame lietuvių etniniame krašte buvo daug briedžių.

Ji, visu pirma, brangi kaip lietuvių literatūrinės kalbos tėviškė, kaip pirmųjų lietuviškų knygų gimtinė.

Tai savitų papročių kraštas, pvz., tik Mažojoje Lietuvoje moterys išsiskyrė kaip puikios jojikės (ne vežimuose, o raitos vykdavo į bažnyčią).

Heraldikos komisija pagrįstai atmetė briedį, kaip Mažosios Lietuvos simbolį herbo skyde.

Briedį, arba jam giminingą elnią, juk rasime daugelio pietinės Prūsijos valstybės dalies miestų vokiškuose herbuose (pvz.,  Liebštato, Ortelsburgo, Reino, Guttštato, Alenburgo). Visai be reikalo apeliuojama į 1936 metų J. Vanagaičio išleistą Tilžės Akto plakatą, kurio apačioje pavaizduota briedžio figūrėlė (ignoruojamas plakato viršuje esantis Vyčio raitelis). 1926 m. išleistame Tilžės Akto plakate (jį publikavo Amerikos lietuvis dr. A.Račkus) briedžio nėra, o Vytis – taip!

Man rodos, Mažosios Lietuvos herbui labiausia tiktų tradicinis skydas su jame patalpinta knyga (Biblija ar Mažvydo Katekizmu).

O nieko neišsigalvojant, herbui labai tiktų Mažosios Lietuvos dailininko (Vydūno knygų iliustruotojo) Adomo Brako sukurtas heraldinis piešinukas – lietuvininkė raitelė rankoje laikanti trispalvę Mažosios Lietuvos vėliavą! To piešinio originalą turėtų turėti Klaipėdos P. Domšaičio galerija. Beliktų profesionalui grafikui pridėti ir savo ranką, pritaikant piešinį Mažosios Lietuvos herbui.