Klaipėdos savivaldybės administracija, sulaukusi pretenzijų dėl didžiojo Klaipėdos pilies bokšto atstatymo techninio projekto parengimo konkurso, nusprendė jį nutraukti.

Konkursui kritikos strėles buvo paleidę ir pavieniai architektai, ir Lietuvos architektų rūmų Klaipėdos regioninė architektūros taryba (KRAT).

Kada dabar bus skelbiamas naujas konkursas, kol kas dar neaišku.

Ragino nedalyvauti

Klaipėdos savivaldybės administracija buvo pradėjusi vykdyti dar pernai kovą miesto Tarybos Kolegijos priimtą nutarimą etapais atkurti didįjį pilies bokšto tūrį iš vidaus panaudojant metalines konstrukcijas – sausio pabaigoje buvo paskelbtas techninio projekto parengimo konkursas.

„Atvira Klaipėda” jau rašė, kad dėl jo sąlygas viešai kritikavo klaipėdietis architektas Romas Gailius. Jis teigė, kad būsimoje sutartyje yra numatomos sąlygos, žeminančios profesinį orumą ir diskriminuojančios baudos, kėlė klausimą, kodėl lemiamą svorį vertinimui suteiktas ekonominio naudingumo kriterijus ir kt.

Galiausiai klausimą ėmėsi svarstyti KRAT. Jos protokole rašoma, kad pasirinktas pirkimo būdas esą prieštarauja miesto Tarybos sprendimui dėl architektūrinių konkursų organizavimo, nes jame numatyta, kad aukštybinių pastatų projektavimo atvejais turi būti rengiami architektūriniai ar projektų konkursai (didžiojo pilies bokšto aukštis būtų 46,86 m neskaitant cokolio ir bokšto stiebo).

Atkreiptas dėmesys, kad konkurso sąlygos esą nebuvo suderintos su savivaldybės vyriausiuoju architektu, „banko garantija ar draudimo bendrovės laidavimo raštas apsunkina dalyvavimą pirkime” ir kt.

„Konkursas skelbiamas neturint patvirtinto projektinio pasiūlymo visos pilies atstatymui ir toks kelias yra nenuoseklus. Tik bendrame pasiūlyme, kuris išrenkamas architektūriniame konkurse, gali būti apsispręsta dėl pilies (tame tarpe ir bokšto) architektūrinių, konstruktyvinių, apdailos, medžiagiškumo, inžinerinio aprūpinimo sprendinių, funkcinių ryšių ir įveiklinimo apskritai. Ruošti bokšto techninį projektą, nenutuokiant, kokio galutinio tikslo siekiama ir kokius tolimesnius žingsnius darysime, yra neatsakinga ir nepriimtina”, – rašoma protokolo išvadų dalyje ir konstatuojama, kad „architektų dalyvavimas šiame pirkimo konkurse Teikėjo teisėmis ar vėliau, projektinių pasiūlymų rengime, gali jiems užtraukti atsakomybę dėl aukščiau minėtų teisės aktų pažeidimo, sukelti teisinius bei profesinius ginčus”.

Konkursą nutraukė

Savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus vedėja Vilma Marcinkevičienė teigė, kad gavus pretenzijas buvo nuspręsta šį konkursą nutraukti.

„Potencialūs tiekėjai skundė nuostatą, kad projektavimo ir priežiūros paslaugas norėta pirkti kartu. Esą tai reiktų daryti atskirai. Įstatyme yra numatyta tokia nuostata, tačiau gavome ir Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimą, kad šiuo atveju skaidyti pirkimo į dalis neprivaloma. Tad sprendimo, kaip elgsimės, dar nepriėmėme. Buvo pretenzijų ir dėl ekonominio naudingumo kriterijų”, – sakė vedėja.

Ji teigė, jog pasakyti, kada vėl bus paskelbtas konkursas, kol kas negali – esą tai priklausys nuo kitų administracijos skyrių, kurie turi pateikti paraišką, suformuluoti sąlygas. Tai galbūt bus padaryta per mėnesį.

INFORMACIJA

Šešiaaukštis pilies bokštas buvo pastatytas apie 1546 m. ir laikomas vienu seniausių renesanso mūro pavyzdžių Lietuvoje. Tai tuo metu buvo aukščiausias statinys Klaipėdoje. 15 m skersmens bokštas turėjo rūsį. Jis atliko ir kalėjimo funkciją.

Per 1756–1763 m. Septynerių metų karą Klaipėdą užėmus Rusijos imperijos kariuomenei, pilis 1763 m. buvo apleista ir pamažu nyko.

1812 m. per prancūzmetį pilyje buvo įrengtos kareivinės, arsenalas, sandėliai, ligoninė. 1821 m. iš 5 bokštų dar stovėjo du. 1840 m. pradėjo griūti pilies įėjimo skliautai, 1843 m. pašalintos Didžiojo parako bokšto liekanos, apie 1865 m. nuvirto Kunigaikščio bokštas. Po 1888 m. buvo parduoti nugriauti svarbiausi pilies mūro pastatai.

Tvarkant piliavietę jau iš dalies buvo atkurti aukščiausiojo pilies bokšto tūriai.

Miesto tarybos Kolegija pernai kovą rinkosi iš trijų jai pateiktų variantų  – palikti esamą padėtį, atkurti autentišką mūrą, kai sienų storis siektų iki 3 metrų ir statyti bokštą iš vidaus panaudojant metalines konstrukcijas.

Savivaldybės vykdytos gyventojų apklausos metu 42 proc. jos dalyvių pasisakė už tai, kad bokšte būtų įrengta apžvalgos aikštelė, 33 proc. pageidavo bokšto muziejaus, 21 proc. – parodų erdvės, o likusieji pateikė savo variantus.