Uostamiesčio savivaldybės kontroliuojamos AB „Klaipėdos vanduo” Stebėtojų taryboje esantiems trims miesto Tarybos nariams liberalams nepavyko pirmadienį surengti posėdžio, kurio metu būtų svarstoma jų bendrapartiečio, Savivaldybės administracijos direktoriaus jau senokai keliama iniciatyva iš įmonės valdybos atstatydinti nepriklausomumo kriterijaus neva neatitinkančio bendrovės „Fortum Klaipėda” vadovo Tomo Eikino.

Kartu vienas iš šių stebėtojų – Audrius Vaišvila – pateikė skundą Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK), kad ši išsiaiškintų, ar T. Eikinas nėra supainiojęs viešų ir privačių interesų, nes vasario pabaigoje jo vadovaujama įmonė pasirašė jau antrą sutartį su „Klaipėdos vandeniu” dėl nuotekų dumblo deginimo.

T. Eikinas teigia, kad tokie veiksmai liudija vienos iš interesų grupių desperaciją ir tvirtina, kad jų argumentai yra nepagrįsti, o pats jis esą išvengia interesų konflikto.

Tomas Eikinas mano, kad dabar esminiu dalyku tapo siekis pašalinti jį iš „Klaipėdos vandens” valdybos, „kad būtų arba diskredituota visa naujojo įmonės vadovo atrankos procedūra, arba valdyboje būtų žmonės, kurie vykdytų konkrečią valią”.Martyno Vainoriaus nuotr.

Svarstys tik kitą savaitę

„Atvira Klaipėda” praėjusią savaitę rašė, kad „Klaipėdos vandens” Stebėtojų tarybos nariai A. Vaišvila, Saulius Liekis ir Vygantas Vareikis inicijavo balandžio 1 d. šio valdymo organo posėdį, kurio metu buvo numatomas vienintelis klausimas – dėl S. Budino prašymo atšaukti Tomą Eikiną iš valdybos nario pareigų.

Toks prašymas grindžiamas argumentais, kad esą T. Eikinas nebeatitinka nepriklausomumo kriterijų. Jį norima pakeisti kitu asmeniu, kuris nebūtų bendrovės darbuotojas. T. Eikinui prikišama tai, kad jo vadovaujama bendrovė „Fortum Klaipėda” pasirašė dumblo deginimo sutartį su „Klaipėdos vandeniu”.

Stebėtojų tarybos posėdis turėjo vykti dieną prieš „Klaipėdos vandens” vadybos posėdį, kurio metu numatoma išklausyti visų penkių kandidatų į įmonės vadovus penkmečio planus. O balandžio 3 d. miesto Taryba spręs dėl galimo S. Budino atleidimo iš pareigų.

Kadangi „Klaipėdos vandens” Stebėtojų taryboje mero komandos žmonės – Arvydas Cesiulis, Artūras Razbadauskas ir dabartinės koalicijos partneris Andrej Kugmerov – turi tiek pat balsų, kaip ir iniciatyvos autoriai liberalai, auksiniu balsu tapo Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas, esantis šio valdymo organo pirmininko pavaduotoju (pirmininkas po Artūro Šulco atstatydinimo iš šio organo nebuvo išrinktas). Pastarasis nusprendė, kad Stebėtojų tarybos posėdis vyks balandžio 9 dieną, jame bus ir S. Budino keliamas klausimas.

Tad pirmadienį liberalų inicijuotas VTEK Stebėtojų tarybos posėdis taip ir neįvyko. Tačiau jos narys A. Vaišvila sakė parašęs skundą VTEK dėl to, kad T. Eikinas kaip „Fortum Klaipėda” vadovas su „Klaipėdos vandeniu” pasirašė jau antrą sutartį dėl po nuotekų valymo susidarančio dumblo deginimo.

„Manau, kad tai yra akivaizdus viešų ir privačių interesų derinimo pažeidimas. Paprašiau, kad VTEK tai išsiaiškintų”, – sakė A. Vaišvila.

T. Eikinas „Klaipėdos vandens” valdybos nariu Stebėtojų tarybos vienbalsiai buvo išrinktas 2017 m. gegužės 16 d.

Pirmąją sutartį dėl dumblo deginimo tuometinis „Klaipėdos vandens” generalinis direktorius Leonas Makūnas ir T. Eikinas kaip „Fortum Klaipėda” vadovas pasirašė tų pačių metų lapkričio 20 d. Joje buvo numatoma, kad metinės trukmės sutarties pradinė vertė siekia 72 600 Eur su PVM – tonos dumblo sudeginimas buvo įvertintas 36,3 Eur.

Antroji metinė sutartis dėl tų pačių paslaugų tarp „Klaipėdos vandens” ir „Fortum Klaipėda” (pasirašė laikinasis vadovas Algirdas Špučys ir T. Eikinas) buvo pasirašyta šiemet vasario 25 d. Jos apimties pradinė vertė jau siekia 157 300 Eur, o tarifas yra šiek tiek didesnis – 38,72 Eur už toną.

„Niekaip negalėjau supainioti interesų”

T. Eikinas teigė negirdėjęs, kad yra apskųstas VTEK.

„Aš manau, kad čia jau visiška desperacija. Pamirštamas esminis dalykas, kad nepriklausomumo kriterijus yra vertinamas kandidatams. Savivaldybės kontroliuojamų bendruomenių valdymo organų formavimo apraše ir kituose dokumentuose rašoma apie kandidatus, o aš jau esu vadybos narys. Bet kokiu atveju, jei valdyboje būtų buvęs svarstomas klausimas dėl dumblo tvarkymo, aš būčiau nusišalinęs, nes dar 2017 metais rugsėjį išsiunčiau ir tuometiniam „Klaipėdos vandens” valdybos pirmininkui Leonui Makūnui, ir „Fortum Heat Lietuva” valdybos pirmininkui Vitalijui Žutai privačių interesų deklaraciją. Joje parašyta, kad nusišalinu nuo bet kokių – žodinių ar raštiškų veiksmų, susijusių finansiniu, ekonominiu galimu abiejų bendrovių bendradarbiavimo galimybių vertinimu. Tačiau valdyboje niekada nebuvo svarstomas koks nors dumblo tvarkymo klausimas. Taigi, niekaip negalėjau supainioti interesų”, – dėstė T. Eikinas.

Jis prisiminė, kad analogiška situacija yra valstybės valdomoje AB „Klaipėdos nafta”, kurios valdybos narys yra AB „Lietuvos geležinkeliai”, teikiančios šiai įmonei paslaugas, generalinis direktorius Mantas Bartuška.

„Jie tikriausiai irgi yra šią situaciją tinkamai suvaldę”, – sakė T. Eikinas.

Anot „Klaipėdos naftos” atstovų, vadovaujantis Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymu, M. Bartuška, kaip įmonės valdybos narys, nusišalina nuo visų interesų konfliktą galinčių kelti klausimų svarstymo ir balsavimo dėl jų. M. Bartuškai šių klausimų medžiaga neteikiama, posėdžio protokolas teikiamas su pašalinta atitinkama dalimi.

Pasak T. Eikino, kadangi „Klaipėdos vandens” ir „Fortum Klaipėda” sutartys yra viešos, visuomenė gali matyti, apie kokias pinigų sumas ir dumblo kiekius yra kalbama. Kartu jis priminė, kad kalba yra apie dumblo kiekį, užtikrinantį maždaug dviejų dienų atliekų deginimo jėgainės darbą.

„Esminis dalykas, kodėl mes ėmėmės šio sandorio, tai yra siekis padėti išspręsti kvapų problemą. Tačiau matau, kad dabar esminiu dalyku tapo siekis iš valdybos pašalinti jos narį, kad būtų arba diskredituota visa naujojo įmonės vadovo atrankos procedūra, arba valdyboje būtų žmonės, kurie vykdytų jų valią. Neatmetu galimybės, kad tokiu skundu tiesiog užfiksuojama data, kad VTEK galbūt galėtų vertinti ir mano pasirinkimą balsuojant dėl naujojo įmonės vadovo. Čia yra akivaizdus dviejų alfa patinų mūšis – visi žinome, kas dabar vyksta savivaldybėje. Ir dabar visa Klaipėda, Savivaldybės įmonės yra įkaitės šios dramos – kas kurį nugalės. Iš privataus verslo pusės žiūrint tai yra labai negražu, ir jei tikimasi, kad ateityje po to pavyks prisikviesti nepriklausomus naujus narius į valdybas ir Stebėtojų tarybas, kai tai diskredituojama, politizuojama ir menkinama dalykinė reputacija, kažin, ar kas beis. Apie 300 eurų išmoka yra visiškai simbolinė, lyginant su užsikraunama našta. Už kiekvieną sprendimą prisiimama asmeninė atsakomybė. Čia net civilinio draudimo nėra, kaip kitose įmonėse. Tai dar labiau padidina rizikas ir jokių insinuacijų net negali būti, kad kažkas čia neskaidriai gali būti daroma. Ėmiausi tos iniciatyvos, kad galėčiau pasidalinti techninėmis žiniomis, gerosiomis verslo praktikomis, kad įmonė įgautų proveržį. Džiaugiuosi, kad pavyko pajudinti kelis projektus ir jie vyksta – ir vieno langelio principas, ir Dumpių energetinis balansas sutvarkytas”, – akcentavo pašnekovas.

T. Eikiną paskyrus valdybos nariu tame pačiame Stebėtojų tarybos posėdyje buvo nutarta, jog pirmiems veiklos valdyboje metams valdybos nariui numatytas 10 proc. įmonės vadovo vidutinio mėnesinio atlyginimo siekiantis atlygis, o vėliau jis kasmet gali būti peržiūrimas.

KOMENTARAI

„Taip neturėtų būti”

Dainius Budrys, nepriklausomas AB „Klaipėdos vanduo” valdybos narys

Negirdėjau, kad būtų dar viena tokia pasirašyta sutartis, nemačiau jos. Tomas Eikinas per posėdį mums sakė, kad nieko nebuvo, kad jis nusišalinęs. Iš jo supratau, kad jokių parašų nededa. Pagal gerąsias praktikas ir Baltic Institute of Corporate Governance prezidentas Rytis Ambrazevičius yra sakęs, kad tokių dalykų negali būti. Jei du ūkio subjektai turi ūkinius komercinius santykius, negali būti abiejų valdybose, arba turi nusišalinti. Aš komentuoju ne prieš Tomą Eikiną, bet apie pačią situaciją. Taip neturėtų būti. Jei yra tokia nauja sutartis, tai jis bent jau valdybą turėjo apie tai informuoti, bet to nepadarė. Keista, tik pečiais galiu patraukti, čia jau Tomo Eikino skaidrumo matymas, jo sąžinės reikalas. Manau, kad ta informacija turėtų būti pateikta Stebėtojų tarybai, jos kompetencija vertinti, ar tai skaidru, ar taip galima. Aš pats valdyboje dirbu tik nuo pernai rugpjūčio, kas buvo anksčiau tikrai nesiimu komentuoti. 

„Jei nepriklausomi, tai turi būti be jokių sąsajų”

Rytis Ambrazevičius, Baltic Institute of Corporate Governance prezidentas

Pats svarbiausias dalykas tokioje situacijoje yra nepriklausomumo apibrėžimas. Jau formuojant vadybą ir atrenkant jos narius turi būti labai aiškiai parašyta, kas turi būti laikomas nepriklausomu nariu. Jei yra įmonė, kuri gali teikti ar teikė paslaugas, tai jos atstovas ar vadovas neturėtų būti laikomas nepriklausomu valdybos nariu, ypač jei tai reikšmingos paslaugos ar sandoriai. Yra tokia bendra taisyklė. 

Jei staiga kažkas atsitiko, kad pasisuko verslai ar situacija ir galėčiau pradėti teikti paslaugas įmonei, kurios valdybos nariu esu, turėčiau nusišalinti. Jei dar aukščiau kelti kartelę, bet kol kas tai nedaroma Lietuvoje, aš tada turėčiau net nedalyvauti tokiame konkurse. Aš asmeniškai, kai buvau „Klaipėdos naftos” nepriklausomu valdybos nariu ir tuo metu dirbau „Omnitel”, būtent taip ir elgiausi – įmonė neteikė pasiūlymo dėl telekomunikacijos paslaugų. Vien tai, kad aš esu potencialaus tiekėjo atstovas ir sėdžiu valdyboje, kur diskutuojama apie poreikį pirkti kokias nors paslaugas ar produktus, aš jau gaunu vidinę informaciją, kurios negalėtų gauti kiti rinkos žaidėjai. Jau tas yra negerai. 

Kalbant apie „Klaipėdos naftos” ir Manto Bartuškos atvejį, tai tikrai nebuvo geras pavyzdys vien jau dėl to, kad buvęs įmonės vadovas palieka valdyboje. Tai neatitinka gerųjų tarptautinių praktikų, nes buvę direktorius visada žiūri į naują ir sako, kad tu ne taip darai, kaip aš dariau. Čia jau toks žmogiškas dalykas. Pas mus Lietuvoje yra tokia praktika, bet ji nėra gera. Dar ir tai, kad jo vadovaujama įmonė turi daug sąsajų su „Klaipėdos nafta”. Geriau, kad tokių sąsajų nebūtų su valdybos nariais. Arba tokiu atveju jie turi būti įvardijami kaip kabutėse priklausomi nariai, o jei nepriklausomi, tai turi būti be jokių sąsajų. O pas mus vis dar bandoma ieškoti visokių apėjimų, paaiškinimų.

Mūsų siekis yra aiškinti, kad jei jau bent kokie klausimai kyla, iškart dėkime tašką. Skatiname ir Vyriausybę, kad jos nutarimuose būtų kuo aukštesni nepriklausomumo apibrėžimai, nes noras konkretų žmogų įvardinti kaip nepriklausomą vis dar išlieka. 

„Per daug politizuota”

Vitalijus Žuta, „Fortum Heat Lietuva” vadovas

Kadencija baigiasi ir yra nutarta, kad daugiau Tomas nekandidatuos ir nebebus nariu. Per daug visur viskas yra politizuota. Yra verslo dalykai ir turėtų būti mažiau politikos, bet, deja, mąstoma kur kas daugiau apie politiką, o ne apie verslą. 

Dumblo deginimo paslauga teikiama po visiškai viešo konkurso. Sudalyvauta pilotiniame projekte. Ne po kilimu juk direktoriai susitarė, kad vienas perka, o kitas paslaugą atlieka. Bet kad išeliminuotume tokį dalyką, nutarta, jog Tomas nebedalyvaus valdyboje.