Kultūros paveldo departamentas skelbia, jog ilgus metus apleista ir vandalų niokojama Vilkėno dvaro sodyba Šilutės rajone pradėjo atgimti.

Rūmai šiemet. Įstatyti langai saugo nuo drėgmės ir vandalų. Vilkėno Dvaras – Vilkėnas Manor nuotr.

„Šis nacionalinio reikšmingumo kultūros paveldo objektas, susidedantis iš aštuonių kompleksinių dalių, atrodė, pasmerktas pražūčiai. Savaiminiais želdiniais apaugęs kadaise ištaigingas buvęs parkas dvelkė niūruma, aptrupėję, pajuodę rūmų fasadai, byrantis tinkas patalpų viduje prašyte prašėsi restauravimo darbų. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (KPD) administracinės pastangos užsandarinti ir nuo prašalaičių niokojimo bent kažkiek apsaugoti šį vertingą objektą, iš esmės nuo nykimo jo negelbėjo. <…> Esminis posūkis dvaro istorijoje įvyko 2022 metais, dvaro sodybą įsigijus naujiems valdytojams. Tai, ką jie jau suspėjo padaryti per metus, ir apskritai jų požiūris į valdomą turtą nepalieka abejingų. <…> Įsigiję avarinės būklės pastatus naujieji šeimininkai – verslininkas Aidas Guzauskas ir menotyrininkė Olga Prokofieva – pradėjo restauruoti juos nestokojami optimizmo ir entuziazmo. Jų vizijoje – išlaikant XIX a. tradicijas atkurta dvaro sodyba turėtų tapti patraukliu kultūros centru. Įkvėpimo šiems darbams sutuoktinius įkvepia ir gražūs sutapimai: kaip naujieji šeimininkai prisipažino portalui klaipedasutavim.lt, kažkada šiame dvare viešėdavo Aido močiutė, o jo giminės didikų Urbanavičių herbas labai panašus į Švėkšnos dvaro valdytojų (Vilkėno dvaras iki 1820 m. priklausė Švėkšnos dvarui). Taip pat gražus sutapimas, kad rūmų statytojas grafas Aleksandras Konstantinas Michailas Broel Pliateris, vedęs Mariją Ciechanovską, savo dukrai suteikė Olgos Marijos vardą. Tokį vardą Aidas ir Olga davė ir savo Londone gimusiai dukrai“, – rašo KPD.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1993 m. dvaro rūmus ir parką susigrąžino paveldėtoja, grafienė Felicija Laimė Broel-Pliaterienė (1921–2015). Jos iniciatyva buvo uždengtas stogas ir 2007 metais restauruota rūmų išorė. Viduje išlikęs dekoras konservuotas, tačiau daugiau darbų, nors ir turėdama didelių norų, grafienė atlikti nespėjo. Po jos mirties 2015 m. KPD fiksavo sparčiai blogėjančią Vilkėno dvaro sodybos pastatų fizinę būklę, nes nebuvo sprendžiamas dvaro pastatų nuosavybės klausimas ir pastatus tyliai niokojo laikas bei pašaliniai asmenys. Neišspręstas paveldėjimo klausimas apsunkino ir administracinių priemonių taikymą valdytojams, nes du iš trijų paveldėtojų gyveno JAV.

Tik 2021 metais pradėjus intensyvias konsultacijas, KPD Klaipėdos teritoriniam skyriui teikiant privalomus reikalavimus, dvaro sodybos pastatų paveldėtojai rado sutarimą ir vėliau pardavė Vilkėno dvaro pastatus.

Naujieji Vilkėno dvaro sodybos valdytojai socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Vilkėno Dvaras – Vilkėnas Manor“ dalinasi darbų ir atradimų nuotraukomis, mintimis ir iniciatyvomis. Vilkėno dvaro savininkai turi planų atkurti parką, rūmus ir tris kitus istorinius pastatus bei sukurti namą-muziejų, parodų aikšteles, kad kiekvienas lankytojas galėtų pajusti praeities dvasią.

Naujiesiems dvaro valdytojams savo ir pagalbininkų dėka pavyko įstatyti trūkstamus stiklus į dvaro rūmų antrajame aukšte esamus langų rėmus, įstatyti laikiną langą rūmų belvederio bokšte, įrengti laiptus į rūsį, atidengti įspūdingo grožio arką rūmų pirmojo aukšto vestibiulyje ir atlikti kitus svarbius darbus, kurie prisideda prie kultūros paveldo objekto išsaugojimo.

Vilkėno Dvaras – Vilkėnas Manor nuotr.

„Gerbiami draugai ir visi, kas esate neabejingi Vilkėno dvaro komplekso likimui, mes kreipiamės į Jus, prašydami padėti surinkti lėšų dvaro kompleksui atkurti. Vilkėno dvaras turi istorinę ir kultūrinę reikšmę. Jis yra nuostabiame gamtos kampelyje, netoli Klaipėdos ir Baltijos jūros pakrantės, pasižymi nepakartojamu grožiu ir aristokratišku žavesiu. Labai gaila, kad laikas ir žmonių abejingumas pakenkė dvaro būklei – jis sunyko, ištuštėjo. Komplekso pastatai ir parkas yra kritinės būklės. Norint sustabdyti nykimo procesą, reikia skubiai atlikti remonto darbus. Šiuo metu mes investuojame į dvarą savo asmenines lėšas, kurios, deja, yra ribotos, todėl mes nusprendėme kreiptis į Jus, tikėdamiesi supratimo ir paramos. Mūsų tikslas – sugrąžinti Vilkėno dvaro kompleksui jo buvusį grožį ir didingumą bei atverti jį lankytojams kaip istorijos ir kultūros paveldo objektą. Mes planuojame atkurti parką, rūmus ir 3 kitus istorinius pastatus bei sukurti namą-muziejų, parodų aikšteles, kad kiekvienas lankytojas galėtų pajusti praeities dvasią. Mes būsime nuoširdžiai dėkingi už bet kokią finansinę paramą, kurią Jūs galite suteikti. Jūsų auka, didesnė ar mažesnė suma, yra ne tik labai svarbi siekiant mūsų svarbiausio tikslo, bet ir yra svarus indėlis saugant ir įamžinant mūsų šalies istorinį ir kultūrinį paveldą”, – rašo dvaro šeimininkai.

Paremti dvaro atstatymo darbus galima pervedant pinigus į VšĮ „Vilkėnai“ sąskaitą LT737300010172041046 „Swedbank”.

ISTORIJA

Vilkėnų dvaras priklausė plačios, turtingos Lietuvos bajorų magnatų, grafų Pliaterių giminės atstovams. Pirmą kartą paminėtas 1695 m. Švėkšnos dvaro inventoriuje, o dvaro pavadinimas kildinamas nuo daugybės vilkų, kurie kitados čia klaidžiojo. Dvaras susijęs su Švėkšnos dvaru, nes iki 1820 m. priklausė Švėkšnos dvarui, o 1820 m. mirus grafui Jurgiui Pliateriui, jam priklausiusi Švėkšnos valda buvo padalyta keturiems jo sūnums Jurgiui, Pranciškui, Kazimierui, Steponui. Vilkėnuose įsikūrė Jurgio sūnus Pranciškus (1798–1867), kurio iniciatyva 1843 m. buvo patvenkta Švėkšnalės upė, pastatytas iki šių dienų išlikęs vandens malūnas. 

Neorenesanso stiliaus Vilkėno dvaro sodybos rūmus 1897 metais pastatė Pranciškaus sūnus Aleksandras Pliateris (1845–1922). Iškilo dviejų aukštų su rūsiu ir neįrengta palėpe pastatas. Vakarinėje pusėje įkomponuotas apžvalgos bokštelis. Interjero likučiai puikiai atspindi Pliaterių giminės turtingumą ir skonį. Aleksandro valdymo metais užveistas didelis angliško stiliaus parkas. Jis taip pat fundavo naujosios Švėkšnos bažnyčios statybą, žmona Marija garsėjo visuomenine ir labdaringa veikla. Pirmojo pasaulinio karo metais grafai pasitraukė į Rusijos imperijos gilumą. 1918 m. Lietuvai paskelbus Nepriklausomybę, įvykdyta žemės reforma dvarui paliko 80 ha.

Rūmai 1936 metais

Karo metai, kaip ir daugeliui, dvaro sodybai buvo sunkūs. 1944 m. dvaro rūmuose buvo įrengta karo ligoninė, 1945 m. dvare įkurti Švėkšnos vaikų namai. 1958 m. buvęs dvaro arklidės pastatas rekonstruotas ir pritaikytas mokyklai. 1959 m. Švėkšnos vaikų namai perorganizuoti į Švėkšnos internatinę mokyklą, 1967 m. į Švėkšnos sanatorinę mokyklą-internatą. Nuo 1979 m. sodybos teritorijoje pastačius naują mokyklos pastatą, dvaro rūmai liko tušti. Kol veikė vaikų namai, dvaras ir jo teritorija buvo toliau kruopščiai tvarkoma ir puoselėjama.

Situacija pasikeitė 1980 m., kai dvaras atiteko Šilutės hidraulinių pavarų gamyklai. Rūmai buvo stipriai apgadinti gamyklos vadovybei nusprendus čia įrengti poilsio bazę. Buvo nuplėštas stogas, bet dėl kažkokių priežasčių darbai nebaigti. Pastatas apie 20 metų prastovėjo be stogo.

Įdomi ir šalia rūmų stovėjusios skulptūros „Rebeka”‘ istorija. Skulptūra 1981 m. ji buvo išvežta į Vilnių restauruoti, tačiau po atnaujinimo nebegrąžinta, o pastatyta prie Palangos grafo Tiškevičiaus rūmų. Ant palikto pjedestalo prie Vilkėno rūmų pastatyta gipsinė jos kopija. Kas šios mitinės vandens nešėjos Rebekos skulptūros autorius – nežinia. Vieni šaltiniai kažkodėl nurodo prancūzų skulptorių Hubertą Louis Noelį, nors postamente įrėžta šio skulptoriaus patėvio J. Dechin pavardė.