Dėkoju „Klaipėdos“ žurnalistei Daivai Janauskaitei už parengtą ir 2024-04-12 paskelbtą objektyvią ir korektišką publikaciją, išklausius abiejų šalių nuomones apie susidariusius nepageidautinus nesutarimus dėl savivaldybės būsto nuomos mokesčio (viešosios įstaigos „Klaipėdos butai“ direktoriaus Pauliaus Lengvino bei teismuose šiai įstaigai atstovaujančios advokato padėjėjos Svajūnės Šidlauskaitės – iš vienos pusės, ir mano – iš kitos).

Dėl paskelbtos mano nuomonės galiu tik pastebėti, jog moku teisiškai pagrįstą būsto nuomos mokestį, atsisakydamas mokėti neteisėtai reikalaujamą kitokį mokestį. Tuo tarpu kitos šalies kai kurios pasisakymų dalys mažai ką bendro turi su realybe, todėl jos „prašosi“ išsamesnių paaiškinimų, beje, aktualių daugeliui Klaipėdos miesto (ir net visos Lietuvos) savivaldybės būsto nuomininkams.

Glaustai charakterizuoti kitos šalies pasisakymų esmę galima dviem žodžiais: „sąmoninga dezinformacija“. Tai patvirtina atidesnis žvilgsnis į Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatų vykdymą.

Skaitytojų klaidinimas akivaizdus įvairiuose P. Lengvino pasisakymų epizoduose, tačiau ginčo esmei svarbiausias yra dalies tiesos sakymas apie savivaldybės būsto nuomą: „S. Kudarauskas gyvena savivaldybės būste. Tokio būsto nuoma prilyginama rinkos kainai“ (net ir Vikipedijoje randame posakį, kad „dalis tiesos yra pavojingesnė už melą“…). Tuo tarpu „atliekantis savo darbą profesionaliai“ nutyli tiesos dalį, kad nuo 2022-01-01 galioja Įstatymo 20 straipsnio 9 dalies nuostata: „Savivaldybės būstas nuomojamas rinkos kaina, išskyrus atvejus, kai jis nuomojama Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise kito būsto neturintiems“. Toliau atskiruose punktuose išvardinti socialinės padėties veiksniai nesusieti su nuomininko materialine padėtimi, kurių aprašomuoju atveju aktualus: „1) asmeniui, kuriam iki senatvės pensijos amžiaus sukakties yra likę 5 ar mažiau metų, ar kitam asmeniui, kuris yra be šeimos“.

Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, ką nuomininkas turi daryti (kur ir kaip kreiptis), norėdamas gauti vieną iš anksčiau buvusių būsto paramos formų – nuomojant socialinį būstą ar gaunant nuomos mokesčio dalies kompensaciją (Įstatymo 6 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu Įstatymo 20 straipsnio 9 dalies nuostatos realizavimo atveju nuomininko veiksmai nustatyti šio straipsnio 11 dalyje, kurią naudinga žinoti daugeliui savivaldybės būsto nuomininkų: „11. Šio straipsnio 9 dalyje numatytais atvejais savivaldybės būsto nuomos mokestis negali viršyti socialinio būsto nuomos kainos daugiau kaip 20 procentų. Šiais atvejais mutatis mutandis taikomos šio įstatymo nuostatos dėl turto ir gautų pajamų deklaravimo <…>, išskyrus atvejus, kai šio įstatymo nustatyta tvarka būstas turi būti nuomojamas savivaldybės būsto nuomos sąlygomis“.

Taigi, ši būsto nuomos parama savivaldybės būsto nuomininkams privalo būti vykdoma, nereikalaujant papildomų dokumentų (tai nustatyta ir Įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje). Teigiamas pavyzdys – Sodros vienišo asmens išmokos realizavimas, kai priėmus atitinkamą įstatymą, nereikėjo nei gyventojų prašymo, nei papildomų dokumentų (o „Klaipėdos butai“ analogiškoje situacijoje reikalauja „sunešioti geležines klumpes“,,,).

Komentuotinas ir P. Lengvino aiškinimas apie neva bendravimą su manimi: „Matome S. Kudarausko pajamas ir stebime jo nenorą bendrauti ir kategoriškumą. Bandėme rasti geriausią sprendimą aptariant visus teisės aktus, išaiškinimus ir paaiškinimus, ką žmogus turi padaryti, kad gautų lengvatą, jei ji jam priklauso. Bet jis neatliko jokių veiksmų“. Realybė visai priešinga.

Kai 2022 metų sausio viduryje sulaukiau būsto nuomos sąskaitos už 2021 m. gruodžio mėnesį su nuomos mokesčiu pagal 2021-12-01 aktą (kurio pasirašyti atgaline data buvau pakviestas 2021-12-14 ir tuomet nepasirašiau, įtardamas skaičiavimo neatitikimą teisės nuostatas), ėmiau prašyti susitikimo su direktoriumi P. Lengvinu. Po įvairių atsikalbinėjimų ir tik po kategoriškai telefonu ir raštu pareikalauto vizito, jis įvyko 2022-04-07 (dalyvaujant vyr. inžinieriui Eugenijui Vanagui). Pokalbis buvo nekonstruktyvus, ir tai nebuvo jokios derybos.

Paaiškėjo, kad direktoriui žinoma Įstatymo 20 straipsnio 9 dalies nuostata, tačiau dėl jos vykdymo klaidinančiai nurodė neva privalau kreiptis į savivaldybės tarybą. Paskyręs daug brangaus laiko teisės aktų nagrinėjimui, pasikonsultavęs su kompetentingais teisininkais, įsitikinau, kad 2021-12-01 nuomos mokesčio apskaičiavimo aktas yra niekinis.

2022-06-22 raštu kreipiausi į direktorių P. Lengviną, nurodydamas klaidingą nuomos sutarties sudarymo datą, neteisėtą nuomos mokesčio perskaičiavimą ir teisės aktų hierarchijos pažeidimą, laišką baigdamas kreipimusi „Prašau siųsti sąskaitas faktūras, atitinkančias teisingą ir teisėtą nuomos mokesčio skaičiavimą“, t.y. vykdant Įstatymo 20 straipsnio 9 dalies nuostatą apie prievolę nustatyti nuomos mokestį ne rinkos kaina. Gavau 2022-07-22 P. Lengvino atsakymą su nuomos sutarties sudarymo tikrosios datos pripažinimu, su ketinimu dar liepos mėnesį perskaičiuoti nuomos mokestį. Netrukus paaiškėjo, kad šis ketinimas buvo apgaulingas, nes legitimus nuomos mokesčio perskaičiavimas neatliktas. Paaiškėjus apgaulei ir mano minėtojo kreipimosi ignoravimui (vėlia pavirtusio į teiginius, neva iš viso nesikreipiau), 2022-08-12 vėl kreipiausi raštu, ragindamas pradėti ginčo sprendimo derybas, kaip tai nustatyta nuomos sutarties 25 punkte.

P. Lengvino neva 2022-08-17 atsakymas prasidėjo absurdišku ir įžeidžiu teiginiu: „Primename, kad Jūs 2020-11-20 pasirašėte Savivaldybės būsto nuomos sutartį <…>“ (sutartį pasirašyti iš tikrųjų buvau pakviestas 2020-12-04). Laiškas baigtas reikalavimu sumokėti neva susidariusią skolą, grasinimu teikti ieškinį teismui (apie derybas – nei žodžio). 2022-09-15 dar kartą kreipiausi raštu, primindamas derybų būtinybę. Nesulaukęs atsakymo ir gavęs suklastotą sąskaitą faktūrą, 2022-10-13 dar kartą raštu priminiau derybų būtinybę. Nunešęs šį raštą į „Klaipėdos butus“, sulaukiau netikėtos žinios, kad šiandien direktorius yra įstaigoje (tai, matyt, buvo vienas iš retų atvejų, kai P. Lengvinas buvo darbe…). Administratorės paprašiau paklausti, kada direktorius galės priimti ginčo deryboms. Po kelių minučių pranešė atsakymą: „Niekada“.

2022-10-17 elektroniniu paštu gavau P. Lengvino neva atsakymą į mano 2022-08-12, 2022-09-15, 2022-10-13 raštus, kad pradėta teisminė procedūra. Taigi, radosi akivaizdus piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. O pradedant teismines procedūras abiem atvejais deklaruota, jog taikos sutartis negalima.

Atsiprašydamas už ilgą ir detalų santykių su P. Lengvinu aprašymą, tikiuosi parodęs pastarojo paistalų apie bendravimo ir tarimosi realybę. Įdomu būti sužinoti, ar yra dokumentų, įrodančių buvus derybų su kitais nuomininkais, nes aš vietoj privalomų derybų patyriau tik sistemingą grasinimą, piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (neskaitant ištisos puokštės teisės aktų ir nuomos sutarties normų pažeidinėjimo).

Taip pat „Skaičių ir faktų“ skiltelėje savivaldybės būsto nuomininkams būtų įdomu sužinoti, kokia susidarė permokų suma ignoravus prievolę atitinkamais atvejais skaičiuoti mokestį ne rinkos kaina (ne tik dabar skelbiamą pasigyrimą apie iškeldintų asmenų kiekį…).

Trumpai apie advokato padėjėjos Svajūnės Šidlauskaitės pasisakymą, neva ji bendravo su manimi ne vienerius metus (matėmės tiktai vieninteliame 2023-05-10 teismo posėdyje, būdami priešingose proceso šalyse), neva įkalbinėjo atlikti „vienintelį veiksmą“ – eilinė netiesa, pavirtusi sąmoninga dezinformacija (nes Įstatyme – kaip nurodžiau aukščiau – nustatyta kitokia paramos savivaldybės būsto nuomininkui suteikimo tvarka).

Vietoje P. S. Galima tiksliai atsakyti į publikacijos pavadinime iškeltą klausimą: iš buto kol kas niekas neketina mane mesti (taigi, išmesti pro penkto aukšto langą). Priešingai: ketinama iškeldinti, o tai asocijuojasi su kėlimu aukštyn. Kadangi gyvenu viršutiniame aukšte, tai ketinama (?) mane iškelti ant stogo. O gal net norima iškelti tiesiai į dangų (?) – tikrai būtų nuostabiausi „maloniai su manimi bendravusių“ linkėjimai…

Rubrikoje „Mums rašo“ skelbiamos skaitytojų nuomonės