Pasirodo, kad dar 2020-ųjų pavasarį kilusios peripetijos dėl tuo metu rekonstruojamame Dangės skvere numatyto kloti granito pasiekė ir teismą. Klaipėdos savivaldybė pirmoje instancijoje įrodė, kad Centrinė projektų valdymo agentūra (CVPA) buvo neteisi skirdama jai keletą dešimčių tūkstančių eurų siekusią vadinamąją finansinę korekciją.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Šio skvero rekonstrukcijos projektas kėlė ypač daug aistrų, nes pabrango beveik dvigubai – nuo planuotų 5,8 mln. iki 10,7 mln. eurų. Aiškinta, jog kaina taip pakilo, nes į projektą buvo įtraukta ir Dangės krantinių rekonstrukcija, o be to, numatyta skvere pakloti itin kokybišką granito dangą ir tai projektą pabrangino beveik 3 mln. eurų. Tačiau 2020-ųjų gegužę „Atvira Klaipėda“ rašė, kad rangos konkursą laimėjusi bendrovė „Plungės lagūna“ nusprendė Dangės skvere kloti pigesnius akmenis nei buvo numatyta techniniame darbo projekte.

Jį parengusi architektė Violeta Mikėnienė buvo nurodžiusi, jog Dangės skvere turėtų būti paklotas išskirtinis granitas „Giallo Veneziano“, „Giallo San Francisco“ ir „Zimbabve“, tačiau rangovas pasiūlė pigesnį granitą.

„Parašiau laišką savivaldybei, kad noriu atsisakyti šio projekto, nes pažeidžiamos mano autorinės teisės. Jos gali būti pažeistos dėl numatomo pakloti granito. Projekte yra numatytas braziliškas granitas, kuris supjaustomas Portugalijoje, šioje šalyje išduodami visi sertifikatai. O rangovai nori kažkokį kitą kloti – visai kitokio vaizdo, kitokios struktūros. Vos laimėję konkursą rangovai pradėjo aiškinti, kad jei naudotų tą numatytą brazilišką granitą, iškart bankrutuotų. Tai labai įdomu, kaip jie dalyvaudami konkurse neįsivertino granito kainos? Vyksta toks spaudimas, kad neturiu žodžių, todėl ir nematau kitos išeities, kaip tik pasitraukti iš viso šito reikalo. <…> Pamačiau, kuo nori pakeisti mano pasiūlytą granitą. Jis toks margas, negražus. Kai laimėjo konkursą, rangovas iškart ėmė siūlyti tokį pilką granitą, kaip šaligatvio plytelės. Atsisakiau pritarti ir prasidėjo… Čia jau principo reikalas. Blogiausias, kad užsakovas – Klaipėdos savivaldybė yra rangovo pusėje. Jei taip ir toliau, tai bijau, kad galima tikėtis, jog projekto sprendiniai ir toliau bus prastinami ir piginami“, – tada „Atvirai Klaipėdai“ kalbėjo V. Mikėnienė.

Ji tvirtino, jog rangovai remiasi argumentais, kad braziliško granito negalima naudoti, nes jis esą neatlaikys šalčio ciklų, kadangi yra ne mūsų klimato juostos produktas. Paklausta, kodėl savo rengtame projekte ji parinko būtent brazilišką granitą, architektė tvirtino, jog pasirinkimą diktavo granito grožis ir savybės.

Bendrovės „Plungės lagūna“ direktorius Povilas Batavičius tada tvirtino, kad Dangės skvere bus paklotas toks granitas, koks numatytas projekte.

„Numatyta, jog turi būti paklotas arba tas konkretus granitas arba analogas. Mes nieko nepažeisdami pateikėme užsakovui ne vieną analogą, kad būtų galima išsirinkti, kokį naudoti. Projekto techninėje specifikacijoje aprašyti natūraliam granitui keliami techniniai parametrai, tad ar anas akmuo, ar analogas turės tenkinti reikalavimus. Kad ir kaip kas nors norėtų, erdvės interpretacijoms čia nėra. <…> Į mūsų pasiūlymą įskaičiuotas nurodyto granito analogas, todėl ir atsidūrėme pirmoje vietoje su mažiausia kaina. <…> Mes pasirinkimo neturime – naudosime akmenį, kuris privalės atitikti visus projekto techninėje specifikacijoje nurodytus parametrus“, – teigė P. Batavičius.

„Manau, kad ramybės dėlei padarysime siūlomo analogo ekspertizę ir tada bus visiškai aišku, ar tas granitas atitinka visus keliamus reikalavimus, visus parametrus. Aš tikrai esu nustebęs, kad buvo patvirtintas techninis projektas, kuriame įrašytas granitas konkrečiu pavadinimu. Tikrai negali būti taip, kad projektui tiktų tik vienas granito variantas, turi būti pasirinkimo teisė. Juo labiau, kad nurodytas granitas ir siūlomas analogas skiriasi tik vienu atspalviu, o kaina labai skiriasi. <…> Labai norisi pabrėžti, jog tas „Gallio Veneziano“ kainuoja daug brangiau, nes reikia sumokėti už vardą. Čia tas pats, kas mokėti už „Versace“ ar pigiau už tokį patį daiktą, bet be žinomo pavadinimo. O žmogui realiai koks skirtumas, ar „veneziano“, ar „rusiano“. Be to, yra duomenų, jog tas ukrainietiškas analogas yra labiau tinkamas mūsų klimatui, nes yra atsparesnis šalčiui“, – tada aiškino tuometinis Savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis.

Visgi peripetijos su granitu buvo užkliuvusios projekto auditą atlikusiai Valstybės kontrolei, kuri savo išvadas pateikė europinį finansavimą skyrusiai CVPA. Pastaroji jau konstatavo, kad esą buvo paklotas prastesnių savybių granitas ir netinkamomis finansuoti pripažino 66,4 tūkst. eurų išlaidų – pritaikė vadinamąją finansinę korekciją.

Nesutikdama su tokiu sprendimu Klaipėdos savivaldybė jį apskundė Regionų apygardos administracinio teismo Vilniaus rūmams. Miesto valdžia tikino, kad panaudotas granitas G664 savo parametrais yra analogiškas granitams „Giallo Veneziano“ ir „San Francisco“ bei visiškai atitinka techniniame darbo projekte granitui keliamus reikalavimus – tai patvirtina eksperto išvada ir atlikti bandymai. Esą panaudoto granito įmirkio parametrai net gerokai pranoksta numatytuosius techniniame projekte. Tai pat esą buvo panaudotas geresnio terminio atsparumo granitas.

Bylą išnagrinėjusi kolegija, kurią sudarė teisėjos Diana Butrimienė, Jolita Rasiukevičienė ir Vita Valeckaitė, konstatavo, kad savivaldybės skundas yra tenkintinas visiškai.

Anot teismo, CVPA nepagrindė savo išvadų – neaišku, kuo ji vadovavosi konstatuodama pažeidimus, dėl kokių priežasčių granito įrengimo darbai iš dalies esą neatitinka teisės aktų, taip pat nėra aišku, kuo remdamasi ji nustatė, jog techniniame darbo projekte nustatyto reikalavimo dėl įmirkio neatitinka tik plokštės, o trinkelės – atitinka. Be to, anot teismo, CVPA nepaneigė minėtųjų eksperto išvadų.

Tačiau savivaldybė neatgaus šiam bylinėjimuisi išleistų 6019,75 Eur. Anot teismo, ji nepateikė konkrečių ir objektyviais duomenimis pagrįstų argumentų, kodėl nebuvo pajėgi savo interesus ginti teisme be advokato pagalbos, vien savo darbuotojų pajėgumais. Todėl savivaldybei iš CVPA buvo priteista tik 1 210 eurų, išleistų už eksperto paslaugas bei 23 Eur žyminio mokesčio.

Toks sprendimas dar gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.