Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ toliau vykdo procedūras, kad galėtų įgyvendinti planus per metus krauti apie 120 tūkst. tonų nepavojingomis laikomų degiųjų atliekų, skirtų AB „Akmenės cementas“.

„Atvira Klaipėda“ sausio pabaigoje rašė, kad Aplinkos apsaugos agentūra (AAD) nusprendė, jog dėl tokių planų poveikio aplinkai vertinimas yra neprivalomas. Tokios procedūros nepageidavo ir Klaipėdos savivaldybės administracija bei kitos derinimo procese dalyvavusios institucijos. Po tokios AAA išvados „Begai“ atsivėrė kelias teikti paraišką jos taršos leidimui pakeisti. Tai ji ir padarė.

Kompanija nori, kad jos taršos leidime atsirastų nauja specialioji dalis – „Atliekų apdorojimas (naudojimas ar šalinimas, įskaitant laikymą ir paruošimą naudoti ar šalinti) nepavojingosios atliekos”. Pastarojoje būtų numatyta, kad vienu metu įmonės teritorijoje gali būti laikoma iki 6000 tonų suprestuotų ir į vadinamąsias kipas supakuotų degiųjų atliekų (iš atliekų gauto kuro).

UAB „Ekotėja“ (direktorė Rasa Arcišauskienė) parengtoje informacijoje atrankai dėl aplinkai vertinimo buvo rašoma, kad tokia krova numatoma 66A ir 67 krantinėse.

„Sumažėjus krovos apimtims dėl karo Ukrainoje ir kitų politinių bei ekonominių sąlygų bei reaguodama į rinkos poreikius, kompanija siekia perorientuoti krovinių perkrovimo ir sandėliavimo veiklą. Tuo tikslu, įmonė planuoja per metus perkrauti apie 120 000 t degiųjų atliekų bei teritorijoje sandėliuoti apie 6 000 t degiųjų atliekų, kurias naudos Lietuvos įmonė AB „Akmenės cementas“. AB „Akmenės cementas“ siekia ženkliai sumažinti iškastinio kuro naudojimą technologiniame procese, pakeičiant šį kurą alternatyviu kuru, t. y. degiosiomis kietosiomis atliekomis. <…> Lietuvoje šiuo metu nėra pakankamai išvystyta degiųjų atliekų gamyba, kad būtų pateiktas reikiamas, AB „Akmenės cementas“ reikalavimus atitinkančių, degiųjų atliekų kiekis, todėl įmonė yra priversta importuoti degiąsias atliekas iš užsienio“, – rašoma „Begos“ užsakymu parengtoje medžiagoje.

Anot jos rengėjų, „Akmenės cementas“ numato laivais importuoti tik iš nepavojingųjų atliekų paruoštas, komunalinių, medicininių, radioaktyviųjų ar kitų pavojingųjų atliekų neturinčias, apdorotas, homogenizuotas „ir kitaip pagerintas“ degiąsias kietąsias atliekas. Jos bus supresuotos ir supakuotos į 640 kg sveriančias, 1,2×1,2×1,2m matmenų pakuotes, vadinamas kipomis (1,7 kub. m). Vidutiniškai vienu laivu esą būtų gabenama 6000 tonų tokių atliekų, maksimaliai – iki 8000 t.

Jei iš pažeistos pakuotės krantinėse išbyrėtų atliekos, jas numatoma sušluoti ir sukrauti į didmaišius, sudedamus į specialiai tam pritaikytą konteinerį. Kad iš pažeistų kipų atliekos nepatektų į akvatoriją krovos iš laivo metu, krano greiferio judėjimo zonose, tarp laivo borto ir krantinės, numatoma pritvirtinti apsauginį tentą.

Į iki 7,2 m aukščio rietuves sukrautos kipos iki išvežimo bus laikomos 0,38 ha ploto aikštelėje, esančioje 4 m nuo uosto akvatorijos ir 7 m nuo „Begos“ sklypo ribos. Vienu metu tokioje aikštelėje numatoma laikyti iki 6000 t atliekų. Tokį kiekį atliekų išvežti numatoma per 2-3 savaites.

„Importuojamos degiosios atliekos bus gaminamos iš atliekų, kurios dažniausiai būna bekvapės arba turi minimalų kvapą, todėl pagal keliamus standartus pagamintos, reikiamai apdorotos, homogenizuotos ir kitaip pagerintos nepavojingos degiosios atliekos bus bekvapės arba gali turėti labai minimalų kvapą. <…> Įvertinus atliekų kodus, iš kurių bus gaminamos degiosios atliekos, bei kvapų skaidos modeliavimo rezultatus galima daryti išvadą, kad degiųjų atliekų pažeistos kipos ir išbyrėjusios degiosios atliekos skleis labai minimalų kvapą ir neturės įtakos gyvenamajai aplinkai ir visuomenės sveikatai“, – rašoma dokumente.

Jame taip pat dėstoma, kad siekiant, jog į Lietuvos teritoriją nepatektų neleistinų atliekų, prieš pradedant krovos darbus bus sutikrinama krovinį lydinčiuose dokumentuose pateikta informacija apie krovinį, jo kiekį, kokybinius rodiklius, vizualiai įvertinama kipų kokybė.

„Jei vizualiai ar iš pateiktų duomenų nustatoma, kad degiosios atliekos neatitinka keliamų reikalavimų, jos nebus priimamos, apie tai nedelsiant informuojama AB „Akmenės cementas“, kuri organizuos krovinio grąžinimą siuntėjui. Visa informacija bus perduodama visoms kompetentingoms institucijoms. <…> Bus atliekama išsami kiekvienos siuntos importuojamų degiųjų atliekų sudėties patikra, pasiriktinai ištiriant po vieną kipą 1000 tonų“, – rašoma dokumente.

Paraiškoje pakeisti taršos leidimą nurodoma, kad per metus kompanija gali perkrauti beveik 7,3 mln. tonų krovinių – trąšų, papildų, sodos, cemento, žemės ūkio produkcijos, apatitų/fosforitų, aliejaus, etilenglikolio.

INFORMACIJA

Pernai kovą BNS skelbė, kad Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos („Klasco“) užsakymu parengtame poveikio aplinkai vertinime nurodoma, jog „Akmenės cementas“ per metus ketina importuoti iki 200 tūkst. tonų tokių atliekų. Jas planuota krauti Smeltės pusiasalyje ir vienu metu sandėliuoti iki 10 tūkst. tonų.

„Akmenės cementas“ BNS tada nurodė, kad tokias atliekas planuoja pirkti iš kelių tiekėjų Europoje bei Lietuvoje.

„Bendrovė intensyviai bendradarbiauja su naujais tiekėjais, vykdo jų paiešką, kad būtų pasiruošusi ir būtų užtikrintas nenutrūkstamas ir pastovus alternatyvaus kuro tiekimas. Prioritetas yra įsigijimas iš Lietuvos tiekėjų“, – teigta įmonės komentare BNS.

2022-ųjų gegužę Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdžio metu įmonės pardavimų ir logistikos direktorius Richardas Sudaris tvirtino, kad Lietuvoje tokio kuro negaminama, o įmonė jį pirko iš Nyderlandų, derėjosi su Lenkijos ir Didžiosios Britanijos tiekėjais.

Anot įmonės, iš nepavojingųjų atliekų paruošto didelės energinės vertės kuro deginimas įmonėje bus didinamas palaipsniui: 2024 metais jis turėtų pakeisti 75 proc., o 2027-ųjų pabaigoje – iki 90 proc. anglies.