Nors atstatomo uostamiesčio pilies didžiojo bokšto kontūrai jau iškilo gerokai virš kurtinų, jo projektavimas tęsiasi.

Savivaldybė neseniai projektuotojams papildomai įsipareigojo sumokėti  21,8 tūkst. eurų. Lėšos skirtos parengti techninio projekto A laidą.

Sutartis dėl šio Klaipėdos pilies didžiojo bokšto atkūrimo techninio projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugos su UAB „Uostamiesčio projektas” buvo pasirašyta 2019 m. liepą. Bokštą atstato UAB „Pamario restauratorius”. Visus bokšto statybos darbus numatoma baigti kitais metais, nors ši 3,4 mln. eurų vertė sutartis baigs galioti tik 2025 metų pavasarį.

Papildomus projektavimo darbus „Uostamiesčio projektas” įsipareigojo atlikti per penkis mėnesius.

Aldas Kliukas, UAB „Pamario restauratorius” direktorius, anksčiau sakė, kad šiemet planuojama atlikti darbų už 1,5 milijono eurų, ir kad nėra problemų dėl finansavimo. Paklaustas, ar nauji projektavimo darbai nesutrikdys bokšto atstatymo grafiko, jis sakė, kad papildomo projektavimas poreikis randasi atliekant statybos darbus, o dirbti dėl projektavimo ypatumų nėra paprasta.

Didesnį nerimą jam kelia plytų bokštui gamyba. Mat jos gaminamos rankomis, o tokia gamyba vėstant orams stoja. Gamintojai vėl grįš prie darbo tiki kitų metų balandį. Būtent tai gali paveikti bokšto atstatymo terminus.

Pilies didžiojo bokšto pamatai ir pirmasis aukštas buvo atkurti dar prieš trejetą dešimtmečių. 2016 m. ta dalis buvo remontuojama – didelė dalis sutrupėjusių plytų buvo pakeistos į analogiško dydžio raudono molio plytas. Tačiau priėmus galutinį sprendimą bokštą atstatyti, pamatus reikėjo iš esmės kloti iš naujo.

Rangovą bokštui atstatyti savivaldybei rasti sekėsi sunkiai – viešojo pirkimo konkursas įvyko tik iš trečio karto. Pirmuosius du konkursus teko nutraukti, nes potencialiems statybininkams savivaldybės numatytas finansavimas pasirodė esąs per menkas. 

Miesto politikams priėmus sprendimą atkurti didįjį pilies bokšto tūrį iš vidaus panaudojant metalines konstrukcijas, visuomenėje yra įvairių nuomonių. Vieni mano, kad atkurto bokšto vertikalė gali pagyvinti senamiesčio panoramą, tapti vienu iš Klaipėdos miesto simbolių, paskatinti visos piliavietės atkūrimą. Kiti yra įsitikinę, kad pirma reikėtų susitarti dėl visos piliavietės regeneravimo principų.

ISTORIJA

Šešiaaukštis pilies bokštas buvo pastatytas apie 1546 m. ir laikomas vienu seniausių renesanso mūro pavyzdžių Lietuvoje. Tai tuo metu buvo aukščiausias statinys Klaipėdoje. 15 m skersmens bokštas turėjo rūsį. Jis atliko ir kalėjimo funkciją.

Per 1756–1763 m. Septynerių metų karą Klaipėdą užėmus Rusijos imperijos kariuomenei, pilis 1763 m. buvo apleista ir pamažu nyko.

1812 m. per prancūzmetį pilyje buvo įrengtos kareivinės, arsenalas, sandėliai, ligoninė. 1821 m. iš penkių bokštų dar stovėjo du. 1840 m. pradėjo griūti pilies įėjimo skliautai, 1843 m. buvo pašalintos Didžiojo parako bokšto liekanos, apie 1865 m. nuvirto Kunigaikščio bokštas. Po 1888 m. buvo parduoti nugriovmui svarbiausi pilies mūro pastatai.

Miesto tarybos kolegija rinkosi iš trijų jai pateiktų variantų  – palikti esamą padėtį, atkurti autentišką bokšto mūrą, kai sienų storis siektų iki 3 metrų ir statyti bokštą iš vidaus panaudojant metalines konstrukcijas.