Nors pernai birželį miesto politikams sprendžiant dėl sovietinių Skulptūrų parko paminklų demontavimo Savivaldybės administracijos atstovai tikino, kad bus siekiama kuo greičiau pradėti architektūrinį konkursą bei karių kapinių tvarkymo darbus, tai liko tik tuščiais pažadais. Konkursui paskelbti prireikė pusmečio, o praėjus beveik trims mėnesiams po jo nugalėtojų paskelbimo sutartis dėl techninio projektavimo dar nepasirašyta.

Dabar jau teigiama, kad viskas vyks įprasta tvarka ir tvarkymo darbų pradžios galima tikėtis kitąmet. Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus praėjusią savaitę „Atvirai Klaipėdai“ pripažino, jog dar nebuvo domėjęsis šio objekto sutvarkymo reikalais.

Nugriovė per dvi savaites nuo sprendimo

Lietuvą 1944-1945 m. antrą kartą okupavusios Sovietų sąjungos kariams, žuvusiems II pasaulinio karo metu, skirtų paminklų demontavimo vajus visuomenininko Andriaus Tapino iniciatyva kilo pernai, po Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą.

Tuometinis Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas iš pradžių buvo paskelbęs miestelėnų apklausą. Mėnesį trukusioje apklausoje, kurioje buvo pateiktas klausimas „Ar pritariate Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietos memorialo, esančio S. Daukanto g. pertvarkymui, pašalinant su žuvusių karių amžinojo poilsio vietos įamžinimu nesusijusius sovietinės ideologijos ženklus ir suteikiant karių palaidojimo vietai naują architektūrinę kokybę?“, dalyvavo 4815 gyventojų. 2927 iš jų į apklausos klausimą atsakė taip, 1886 atsakė ne. Šeši balsai pripažinti negaliojančiais.

Buvo suformuota ir darbo grupė, kuri rekomendavo demontuoti trijų karių skulptūrinę grupę, nuleistą kalaviją, akmens žvaigždę memorialo centre, bronzines plokštes, pritvirtintas šalia trijų karių skulptūrinės grupės su užrašais apie Klaipėdos miesto „išvadavimą“, taip pat čia esančią akmeninę plokštę su užrašu apie fašistiniuose lageriuose žuvusius ir mirusius kalinius. Kartu pabrėžta, jog pagarba čia palaidotiems kariams turi būti išlaikyta bei rekomenduota spręsti klausimą dėl visos teritorijos naujos architektūrinės kokybės.

Praėjusių metų birželio pabaigoje klausimas atkeliavo į miesto Tarybą, kur po ilgų debatų 18 politikų balsavus už, po du buvus prieš ir susilaikius, o penkiems nebalsavus, buvo priimtas sprendimas demontuoti tai, ką rekomendavo darbo grupė.

„Savivaldybės mintis yra kuo greičiau pradėti architektūrinį konkursą bei tvarkymo darbus”, – tada sakė Savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška, pabrėžęs, kad vykstanti Skulptūros parko rekonstrukcija tam yra tinkamas metas.

Tačiau minėtasis „kuo greičiau“ buvo pritaikytas tik griovimo darbams. Jie buvo pradėti jau liepos 4-ąją. Tuo metu Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija, savivaldybės užsakymu ėmusi organizuoti architektūrinį konkursą, tik pernai gruodžio pradžioje paprašė visuomenės nuomonės dėl tokio konkurso techninės specifikacijos. Pats konkursas buvo paskelbtas šiemet vasario pabaigoje.

Iš šešių jam pateiktų idėjų komisija geriausia pripažino architektų Ramūno Amšiejaus ir Mantės Černiūtės-Amšiejienės pasiūlymą.

Užbaigus visas biurokratines procedūras, jie laimėtojais galutinai buvo paskelbti gegužės pabaigoje. Tačiau savivaldybė su šiais architektais iki šiol dar net nepradėjo derybų dėl techninio projekto parengimo.

Nėra tarp prioritetų?

Paklausta, kodėl dar nepasirašyta projektavimo sutartis su konkurso nugalėtojais, Savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus vedėja Vilma Marcinkevičienė teigė, kad iki šiol nesulaukė jokios paraiškos iš kolegų urbanistų.

Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas Marijus Mockus, pirmininkavęs ir minėtojo konkurso vertinimo komisijai, sako, kad pauzės priežastis yra pinigai – tokiems darbams jų esą dar nėra numatyta.

Pasak vyriausiojo miesto architekto, naujoji valdžia pagal, jos nuomone, skubiausius ir svarbiausius darbus jau keitė strateginį veiklos planą ir biudžetą, o įprastiniai pakeitimai ir planavimai turėtų prasidėti rugsėjį.

Meras A. Vaitkus, praėjusią savaitę paklaustas, ar žino, kodėl taip ilgai nesiryžtama pradėti rengti kapinių sutvarkymo projekto, pripažino, jog tuo nesidomėjo.

„Per tris mėnesius neįmanoma išspręsti visų likusių problemų. Jei pamenate, svarstant šį klausimą Tarybos posėdžio metus aš sakiau, kad iškart jau turėjo būti pateiktas ir sutvarkymo projektas“, – sakė meras.

Minėtojo posėdžio metu A. Vaitkus iš tiesų akcentavo, kad miestiečių apklausoje buvo kalbama ir apie naują architektūrinę kokybę, todėl abu klausimai esą turėtų eiti „vienas paskui kitą”. Kaip pavyzdį jis tada minėjo Atgimimo aikštę, kuri iškėlus Lenino skulptūrą daugiau nei 30 metų nėra sutvarkyta.

„Aš manyčiau, kad šiandien sprendimas turėtų skambėti sekančiai, kad nepradėti jokių ardymo darbų tol, kol nebus naujo architektūrinio sprendimo, kaip ši vieta atrodys ateityje”, – pernai birželį sakė A. Vaitkus.

Mantė Černiūtė-Amšiejienė, paklausta, kiek galėtų trukti techninio projekto rengimo darbai, teigė negalinti nieko pasakyti, nes neturi net techninės užduoties.

M. Mockus savo ruožtu svarstė, kad toks darbas neturėtų trukti ilgai, nes „nebereikia kūrybinių kančių, viešų svarstymų“. Esą kitąmet jau būtų galima tikėtis paskelbti ir rangos darbų konkursą.

ISTORIJA

Raudonosios armijos karių kapai senųjų miesto kapinių šiaurės vakariniame kvartale atsirado 1948-ųjų pabaigoje, kai buvo perkelti čia iš K. Donelaičio aikštės. 1974 m. čia buvo perkelti ir rekonstruojant tuometinę Pergalės (dabar – Lietuvininkų) aikštę iškelti ten 1945-aisiais palaidotų karių palaikai.

Pirmiausia Skulptūrų parke buvo pastatyta ant betoninio postamento užkelta ant kairės kojos klūpančio kario, dešinėje rankoje laikančio TSRS vėliavą, o nuleistoje kairėje – šalmą, skulptūra. Ant betoninio postamento buvo pritvirtina lentelė su užrašu lietuvių ir rusų kalbomis „Amžina garbė didvyriams, žuvusiems kovoje dėl mūsų Tėvynės laisvės ir nepriklausomybės”. 

Skulptoriaus Juliaus Vertulio sukurtas paminklas – tarp dviejų skydų nuleistas kalavijas – čia buvo atidengtas 1975-aisiais (rekonstrukcijos autorius – architektas Petras Šadauskas). Memorialą 1980 m. lapkritį papildė skulptoriaus Rimanto Dauginčio sukurta ir Vakarų laivų remonto įmonėje išlieta trijų karių skulptūrinė kompozicija.  

Demontuotas kalavijas neatsidūrė Grūto parke, kaip buvo planuota anksčiau. 2005-aisiais amžinybėn iškeliavusio skulptoriaus sūnaus valia jis simboliškai pasitarnavo nuo karo dabar kenčiančiai Ukrainai – buvo parduotas kaip metalo laužas, o gauti pinigai pervesti paramos šiai šaliai teikimu besirūpinančiai organizacijai.

1990-aisiais protestuojant prieš Lietuvos okupaciją, prie Sovietų sąjungos-Vengrijos sienos susideginusio skulptoriaus R. Dauginčio sukurtų skulptūrų atveju autorinių teisių perėmėjų valios neklausta, nes skulptūros demontuojant nebuvo pažeistos, tik buvo pakeista jų stovėjimo vieta.