Į pajūrį vykstančių vairuotojų nuostoliai gali siekti tūkstančius

Transportas

Šią vasarą kelionės automobiliu iš sostinės į pajūrį – lėtesnės. Magistraliniame kelyje  Vilnius–Kaunas–Klaipėda vairuotojams tenka sumažinti greitį dėl tam tikruose ruožuose aktyviai vykdomų rekonstrukcijos darbų. Nors rimtų eismo įvykių šiemet čia ir fiksuojama mažiau, susiduriama su kitomis nuostolius lemiančiomis bėdomis.

„Lietuvos draudimo“ duomenimis, viena dažniausių link pajūrio ar į sostinę šiuo metu traukiančių klientų problemų – pakelėje besimėtantys akmenukai. Vidutinė vairuotojų dėl to patiriama žala pastaruosius tris mėnesius siekia maždaug 350 eurų.

Susiduriama ir su situacijoms, kai iš pažiūros smulkus pažeidimas lemia ir tūkstančius eurų siekiančius nuostolius. Pavyzdžiui, skilus „Lexus“ automobilio priekiniam stiklui, vairuotojo patirta žala įvertinta daugiau nei 5 tūkst. eurų, „Bentley“ – 3,6 tūkst. eurų.

Akmenukai apgadina ne tik automobilių stiklus, bet ir kitas transporto priemonės dalis. Akmenukui įskėlus „Mercedes Benz“ automobilio stoglangį, registruoti 4 tūkst. eurų viršijantys nuostoliai.

„Daugiausia žalų dėl pažeistų stiklų registruojama metų pradžioje, kai baigiantis žiemai kelyje pagausėja nelygumų, o ant dangos lieka smėlio, akmenukų ar asfalto atplaišų. Birželį incidentų vėl padaugėja. Neabejojame, kad įtakos tam turi ne tik didėjantys automobilių srautai – daugiau Lietuvos gyventojų vyksta iš ir į pajūrį, bet ir aktyviai vykdomi remonto darbai – šiame kelyje akmenuko įdauža yra dažniausia žala vasaros laikotarpiu“, – „Lietuvos draudimo“ pranešime  spaudai pažymi Transporto žalų skyriaus vadovas Giedrius Petrikas.

Ekspertas atkreipia dėmesį, kad vasarą automobilio stiklo įdaužos ir dažnesnės tuose magistralės ruožuose, kuriuose vykdomi kelio remonto darbai. Šiuo metu Vilnius–Kaunas–Klaipėda aktyviai rekonstruojamos greitėjimo ir lėtėjimo juostos, įrengiami pėsčiųjų takai ir perėjos skirtingame lygyje, metaliniai apsauginiai atitvarai, ties Kaunu statomas naujas tiltas ir t. t.

„Vairuotojai turėtų būti budresni ir kantresni, jeigu dėl remonto darbų magistralėje susiformuoja automobilių spūstys. Mažesnis automobilio greitis ir saugus atstumas nuo kitų transporto priemonių – paprasčiausi ir efektyviausi sprendimai, padedantys išvengti akmenukų smūgių į stiklą“, – aiškina G. Petrikas.

Jis įspėja, kad iš po ratų „šaudantys“ akmenukai gali apgadinti ne tik stiklą, bet ir kėbulo paviršių, taip pat –įsikelti žibintą ar šoninį veidrodėlį. Akmenukų pažeistą priekinį stiklą paprastai tenka remontuoti arba keisti. Patirta žala yra atlyginama pagal kasko draudimo sutartį.

„Jeigu po akmenėlio smūgio atsirado stiklo įdauža, iškart užklijuokite ją skaidriu lipduku ir kreipkitės į automobilio stiklų remonto servisą. Tai apsaugos nuo didesnių išlaidų – viso stiklo keitimo. Visą stiklą tenka keisti tada, kai įdauža nuo fizinio arba terminio poveikio priverčia stiklą skilti ir toliau“, – aiškina G. Petrikas.

Susisiekimo ministerijos duomenimis, vidutinis metinis eismo intensyvumas kelio ruože tarp Vilniaus ir Kauno siekia apie 30 tūkst. automobilių per parą. Dėl rekonstrukcijos dažniausi šiuo metu taikomi eismo ribojimai – susiaurėjusi važiuojamoji dalis, greičio ribojimas iki 70 km/val., uždaryta viena eismo juosta. Kelio ruožas nuo Vilniaus iki Kauno pasižymi didžiausiu transporto srautu ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse.

0 Comments

Submit a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti klaidą
Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Veidai

Dėl aviacijos inžinerijos pajūrį iškeitė į Kauną

Aviacija Kauno technologijos universiteto (KTU) transporto inžinerijos doktorantą Mindaugą Dagilį privertė iškeisti Kretingą į Kauną. „Nuo antros klasės gyvenau Klaipėdoje, ...
2024-04-09
Skaityti daugiau

Mums rašo

Respublikinėje konferencijoje dalintasi patirtimi

Klaipėdos uostamiesčio progimnazijoje šią savaitę vyko respublikinė konferencija „Inovacijos, kompetencijos ir integracija įgyvendinant Erasmus + programos patirtį”. Konferencijos organizatorės – ...
2024-04-07
Skaityti daugiau

Veidai

Klaipėdoje lankosi lietuvius slavų atmaina vadinantis istorikas (atnaujinta)

Trečiadienį Klaipėdoje, Tautinių kultūrų centre, lankysis toks Vladimir Orlov (baltarusių pristatomas kaip Uladzimir Arlou) – kelių knygų apie Lietuvos Didžiąją ...
2024-03-20
Skaityti daugiau

PARAMA

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos” žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja – paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai” sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

ATVIRI DOKUMENTAI

VšĮ „Klaipėda atvirai” kiekvieną mėnesį skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat – detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai” dalininkų sąrašą.

Susipažinti su dokumentais.

INFORMACIJA

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Puslapio taisyklės.

Redakcijos tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt

Pin It on Pinterest

Share This