Penktadienio popietę Klaipėdos universiteto (KU) miestelyje atidengtas ilgamečio Klaipėdos vadovo, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, Klaipėdos miesto garbės piliečio, KU garbės daktaro Alfonso Žalio (1926–2006) biustas.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Pasak ceremonijoje dalyvavusio miesto mero Vytauto Grubliausko, už A. Žalį kalba jo įspūdingi darbai, kuriuos jis sugebėjo įgyvendinti bendraminčius paversdamas bendražygiais ir bendražygius bendraminčiais. Šis miesto vadovas, anot mero, yra pavyzdys visiems, norintiems kurti Klaipėdą.

„Šiandien labai svarbi šventė”, – sakė kartu su A. Žaliu dirbęs, miesto Vykdomojo komiteto pirmininku buvęs Valentinas Greičiūnas.

Jis akcentavo ir A. Žalio žmonos Genutės vaidmenį, kuri savo vyrą lydėdavo visuose darbuose.

A. Žalio sūnūs, diplomatas, istorikas Vytautas Žalys savo ruožtu teigė, kad nors tėvas ir buvo gimęs Raizgiuose, Žemaitijos ir Aukštaitijos paribyje, tėviškė jam buvo labai svarbi, bet visa jo širdis buvo Klaipėdoje.

„Klaipėdai jis atidavė visas savo jėgas, praktiškai visą savo gyvenimą. <…> Noriu pasidalinti tik vienu prisiminimu. Tai buvo tikriausiai 1972 ar 1973 metai, kuomet mes vaikščiojome, turėjome tokią tradiciją ir svarstydavome įvairius reikalus, kartais būdavo ir politinių diskusijų. Ir aš atsimenu, kaip užėjus apie Klaipėdą, jis man ištarė tokią frazę: „Žinai, sūnau, mano tikslas – atlietuvinti Klaipėdą”. Žinant jo pareigas ir tą epochą, kurioje mes tada gyvenom, tai buvo labai drąsus ir man netikėtas pareiškimas. Niekada neabejojau, kad tas jo pasisakymas nebuvo nukreiptas nė prieš vieną tautą. Jis tiesiog taip sakydamas turėjo galvoje, kad jam labai rūpėjo lietuvybės padėtis mūsų mieste, lietuviškos kultūros padėtis. Jis norėjo matyti čia ir lietuviškos inteligentijos, lietuviškus muziejus. Ir aš manau, kad jei šiandien tėvas pamatytų tokią Klaipėdą, kaip ji yra šiandieną – universitetas, unikalūs muziejai, miestas, kuriame užtenka vietos visų tautybių geros valios žmonėms, aš manau, kad tėvas būtų laimingas”, – kalbėjo V. Žalys.

Po ceremonijos jis su žurnalistais dar pasidalino mintimis, kad klaipėdiečiai tikriausiai tėvą atsimena ir dėl to, kad A. Žalys buvo sąžiningas žmogus, kuris gyveno kukliai, garbingai ir visą savo energiją skyrė darbui. Patvirtino ir jis kalbas, kad tėvas nuolat stebėdavo miestą.

„Mes su broliu buvome tokie kai įkaitai, kuriuos jis vesdavosi pasivaikščioti – auklėjamasis darbas buvo vykdomas. Ir jisai eidavo, rašydavosi ir, matyt, po to, kai grįždavo į darbą, jis kviesdavo susitikimus reikalaudamas tą ir tą pataisyti”, – sakė V. Žalys.

Anot jo, strateginis tėvo požiūris į miesto ateitį leidžia šiandien turėti Klaipėdą būtent tokią, kokia ji dabar yra.

Įsipareigojimą įamžinti jo atminimą KU prisiėmė dar 2009-aisiais ir jį įtvirtino specialiu ženklu, tuomet pastatytu akademiniame miestelyje.

Skulptūrinę kompoziciją, papildysiančią KU miestelio erdvėje esančią meno ir istorinių įvykių bei asmenybių įamžinimo ženklų kolekciją, sukūrė skulptorius Algirdas Bosas bei architektai Tomas Medzelas ir Laimonas Bogušas. Jų darbas buvo pripažintas geriausiu 2022-ųjų pradžioje A. Žalio labdaros ir paramos fondo skelbtame konkurse.

Ir biustas, ir greta jo komponuojama stela su įrašu apie Alfonso Žalio nuopelnus Klaipėdai nukaldinti iš rausvo švediško granito. Aukščiausias kompozicijos elementas – biustas ant granitinės kolonos – siekia 2,15 m.

Alfonso Žalio sūnų sukurto labdaros ir paramos fondo ir KU pastangomis buvo suburta A. Žalio atminimo įamžinimo organizacinė grupė, į kurią įsitraukė buvę uostamiesčio vadovai, verslininkai. Grupės nariams iniciatyvai įgyvendinti pavyko surinkti per 22 tūkst. eurų.