38 metų Ksenija Bigvava – transformacinių žaidimų Klaipėdoje įkūrėja ir organizatorė. Ji – žaidimo „Mažajam suaugusiam”( rus. „Маленькому взрослому”) autorė, taip pat žaidimų „Lilos skeveldros” (rus: „Лила Осколки)” ir „Tantros” bendraautorė.

Moteris gimė Rusijoje, šiuo metu gyvena Portugalijoje, o atvykusi į Klaipėdą padeda jos gyventojams naujai įvertinti savo gyvenimą ir į pasaulį pažvelgti kitomis akimis.

Ksenija papasakojo, kas tokie yra transformaciniai žaidimai, kokį poveikį jie daro žmonėms ir kaip ji pati juos atrado.

„Gimiau Krasnodaro krašte, ilgą laiką gyvenau Sankt Peterburge. Prieš metus mes su šeima išvykome į Portugaliją ir dabar laimingai gyvename Atlanto vandenyno pakrantėje. Kadangi mano vyras kilęs iš Lietuvos, kiekvieną vasarą praleidžiame Klaipėdoje, lankydami jo gimines, – pokalbį pradėjo moteris. – Pagal išsilavinimą esu režisierė- scenaristė, taip pat esu dar baigusi pedagogikos ir psichologijos studijas. Šiuo metu užsiiminėju transformacinių žaidimų kūrimu ir jų organizavimu, be to, vedu jų mokymus bei užsiiminėju menine keramika”.

Transformacinis žaidimas – tai grupinis stalo žaidimas – savotiška psichologinė treniruotė, skirta ne pramogai, o žaidėjo psichologiniam vystymuisi. Pirmasis panašaus pobūdžio žaidimas gimė prieš daug amžių Tibete, o jo žaidėjai buvo vienuoliai. Šios veiklos užduotis buvo padėti dalyviams atsikratyti negatyvių minčių, jas paverčiant pozityviomis, pavyzdžiui, iš bailio tapti drąsuoliu. Žaidimą piešdavo smėlyje ir tai nebuvo patogu, kadangi vėjas ar lietus galėjo bemat sunaikinti gautus rezultatus.

Kaip stalo žaidimai jie atsirado praėjusio šimtmečio 8-tajame dešimtmetyje Šiaurės Škotijoje – tada imta naudoti kubus ir korteles. Apie 1990-uosius žaidimai pasiekė tuometinę SSRS. Pirmosiomis šių stalo žaidimų organizatorėmis tapo Tatjana Ginzburg ir Laiza Cholingsched.

„Kaip transformaciniai žaidimai veikia? – pati sau kelia klausimą Ksenija. – Žaidimo metu atsipalaiduoja žmogaus psichika, kuri beveik nesipriešina žaidimo daromam poveikiui. Jau po pirmo žaidimo gauti rezultatai yra lygūs tam poveikiui, kurį sukelia ilgi terapijos su specialistu seansai”.

Šiuos žaidimus pašnekovė rengia nuo 2021 metų. Šį pasirinkimą pašnekovė vadina režisierės profesijos išdava bei įpročiu kūrybos pagalba ką nors nuolat transliuoti pasauliui.

„Pradžioje dalyvavau transformacinių žaidimų festivaliuose kaip dalyvė. Taip atsitiktinai, o gal ir neatsitiktinai susidūriau su savęs pažinimo žaidimu „Lila”, kurio tikslas yra susijungimas su Aukščiausiuoju AŠ. Tada visa galva pasinėriau į šių senovės žinių pasaulio studijavimą ir kartu su psichoterapeute Mila Demčiuk sukūriau autorinę žaidimo versiją „Lilos skeveldros”, – pasakojimą tęsė Ksenija.

Į šiuolaikinę žaidimo versiją jos įterpė psichologines praktikas bei kitus terapinius ir koučingo elementus. Visa tai leidžia žmogui į nueitą kelią pažiūrėti tarsi iš šono ir pamatyti savo augimo galimybes bei savirealizacijos trikdžius. Taip pat padeda atpažinti tikruosius norus bei sąmoningo darbo su savimi dėka rinktis tolimesnį gyvenimo kelią.

Antrasis Ksenijos ir Milos bendras darbas tapo žaidimas „Tantros,” prie kurio sukūrimo dar prisidėjo ir Julija Vikličė.

Kol kas šis žaidimas neturi analogų. Jo pagrindą sudaro šventieji tantrų tekstai, kuriuos pagal legendą dievas Šiva perdavė savo žmonai – deivei Parvatei. Žaidimo tikslas yra susikurti sau ir savo partneriui malonų, sėkmingą gyvenimą.

Trečiasis Ksenijos autorinis darbas yra žaidimas „Mažajam suaugusiam”. Jis remiasi pasakomis, kurias moteris sukūrė savo dukroms.

„Šis žaidimas gydo vaikystėje patirtas traumas, padeda išgydyti vidinį vaiką žmoguje. Jį privalu žaisti visai šeimai. Žaidimas sukurtas linksmų užduočių, meno terapijos, pasakų, gražių akvarelinių iliustracijų pagrindu. Jis skirtas šeimai suteikti nepamirštamų akimirkų, kurios padeda geriau girdėti ir klausytis artimųjų”, – paaiškino žaidimo autorė.

Vėliau Ksenija tuos žaidimus ėmė rengti grupėms. Kiekviena žaidimo sesija trunka 2-3 valandas. Taisyklės paprastos: judant žaidimo lauku, metamas kubas. Žaidimo metu jums sufleruojama, be to, būtina atlikti nesudėtingus psichologinius pratimus. Galima žaisti individualiai, poroje arba grupėje iki 10 žmonių, o žaidžiant online žaidėjų skaičius neribojamas.

Žaidimą kiekvienam klientui Ksenija parenka individualiai, priklausomai nuo žaidėjo poreikių.

„Jei poreikis yra universalus, pavyzdžiui, žmogaus paskirtis, jo gyvenimo kelias, potencialo išlaisvinimas, gyvenimo kokybės pagerinimas – tiks „Lila” žaidimas. Jei norima pagerinti tarpusavio santykius, nepriklausomai nuo to, ar turite antrąją pusę, ar tik norite ją susirasti – rekomenduoju „Tantrą”. O jei jaučiate, kad jūsų vidiniam vaikui reikia pagalbos, meilės ir dėmesio – jums reikalingas žaidimas „Mažajam suaugusiam”, – pataria specialistė.

Ksenija niekada nenurodo, kiek kainuoja dalyvavimas jos organizuojamuose žaidimuose.

„Iš dalyvių mes prašome tik vadinamojo donation – piniginės aukos, priklausomai nuo to, kokią naudą jie po žaidimo jaučiasi gavę. Taip padaryta dėl to, kad kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo jo turimų pajamų, galėtų išbandyti mūsų žaidimus”, – sako ji.

Pagrindinę Ksenijos žaidimų auditoriją sudaro moterys nuo 20 iki 55 metų. Žaidžia ir vyrai, bet rečiau – kartą žaidimą užsisakė vyriškas vadinamųjų „aityšnikų” kolektyvas iš 30 žmonių. O atsiradus „Mažajam suaugusiam” su Ksenija dabar žaidžia net vaikai. Dažniausiai žmones dominančios problemos – tai santykiai, savirealizacija, pinigai ir asmens paskirtis.

Moteris kviečia skaitytojus bent kartą gyvenime išbandyti transformacinį žaidimą ir patiems pajusti naujo psichologijos metodo naudą.

„Pradžioje galima būti tik žiūrovu. Mes organizuojame parodomuosius žaidimus, kur galima susipažinti su vedėjų komanda ir pajusti, kas jums svarbu. Būtina suprasti, jog vienintelis stabilus dalykas gyvenime yra… pokyčiai. Ir jei jūs norite valdyti tuos pokyčius, o ne nuo jų priklausyti, jums būtina imti iniciatyvą į savo rankas. Tai galima padaryti, žaidžiant transformacinius žaidimus”, – apibendrino Ksenija.