Klaipėdos apygardos teismas pagaliau baigė nagrinėti bylą dėl naujojo uostamiesčio baseino broko. Tokiam procesui vien šioje pirmojoje instancijoje prireikė beveik penkerių metų. 

Sakydami baigiamąsias kalbas šalims atstovaujantys advokatai ne tik neigė vienas kito argumentus, kuriuos rankiojosi net iš kelių atliktų ekspertizių, bet ir apsimėtė kaltinimais. O Klaipėdos baseino pasamdytas teisininkas dar išreiškė ir viltį, kad galbūt teismas atskiru sprendimu įvertins galimai nesąžiningą kai kurių Savivaldybės administracijos darbuotojų elgesį, dėl kurio gali nukentėti visi mokesčių mokėtojai.  

Pradžia – dar 2019-ųjų pavasarį 

16,57 mln. eurų atsiėjęs naujasis baseinas buvo atidarytas 2018-ųjų birželį nepašalinus daugybės defektų, užfiksuotų atitinkamame akte. Vėliau jų atsirado dar daugiau ir galiausiai Klaipėdos savivaldybė 2019-ųjų pavasarį kreipėsi į teismą, kad šis įpareigotų rangovus – „Axis Industries“ ir jau bankrutavusią bei išregistruotą UAB „Deglas“ – atlikti atitinkamus darbus.  

2019-ųjų gegužę Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Marius Dobrovolskis buvo nusprendęs atsisakyti priimti tokį savivaldybės ieškinį – esą jį turi nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismas. Savivaldybė su tokia pozicija nesutiko ir padavė skundą Apeliaciniam teismui. Pastarasis panaikino tokį sprendimą ir nurodė klausimą dėl ieškinio priėmimo Klaipėdos apygardos teismui spręsti iš naujo. 

Tik 2020 m. kovą vykusio pirmojo parengiamojo posėdžio metu „Axis Industries“ advokatė Lina Šimė pateikė priešieškinį savivaldybei dėl esą neteisėtai gautos per 100 tūkst. eurų dydžio bankinės garantijos grąžinimo, o savivaldybei byloje atstovaujantis advokatas Gintaras Aleknavičius paprašė skirti baseino ekspertizę. Galiausiai buvo atliktos net dvi ekspertizės ir savivaldybė pakeitė ieškinio reikalavimą – prašė priteisti 1,15 mln. eurų defektams šalinti ir 8 proc. metinių palūkanų.       

Byla iš esmės buvo pradėta nagrinėti tik 2022 m. sausį. Po to, kai posėdžiuose pasisakė šalys, buvo apklausti ekspertai bei liudytojai, teismo nutartimi byla buvo perduota mediacijai – to paprašė ir savivaldybė, ir rangovas. Visgi beveik devynis mėnesius trukęs mediacijos procesas baigėsi nesėkme ir šalys nusprendė bylinėtis toliau.    

Savivaldybė pernai pakoregavo ieškinį, nes teismo ekspertas nurodė, jog keletas dalykų yra nelaikytini defektais, o dalis defektų šalinimo kaštų dubliuojasi. Dėl to prašoma priteisti suma sumažėjo apie 10 000 eurų.   

Savivaldybė negalėjo nepriimti? 

Paskutiniame posėdyje buvo pagarsinta, kad šią bylą sudaro jau 34 tomai dokumentų. 

Sakydamas savo baigiamąją kalbą savivaldybės advokatas G. Aleksandravičius akcentavo, kad pert visą šį bylinėjimosi laiką  Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) suformulavo naują praktiką, kurioje solidari rangovo ir techninio prižiūrėtojo atsakomybė nėra įtvirtinta.  

Pasak jo, didžioji dalis trūkumų, dėl kurių bylinėjamasi, buvo fiksuoti jau objekto priėmimo metu. Tačiau kai kurie defektai buvo neakivaizdūs ir be specialios įrangos, specialių priemonių jie esą negalėjo būti identifikuoti. Kaip kad stogo dangos pralaidumas ar grindų nuolydžiai.  

Advokato tikinimu, techninio projekto rengėjo atsakomybė pagal LAT praktiką irgi ne visada taikoma.  Esą kai toks projektas nuperkamas viešųjų pirkimų būdu, o rangovas pats rengia darbo projektą, tada ji netaikoma, nes rangovas pats turėjo pats pastebėti projekto netikslumus ar klaidas ir jam dėl to tenka visa atsakomybė.  

G. Aleknavičius tikino, kad savivaldybė negalėjo nepriimti baseino ir su tiek trūkumų, nes juos buvo įmanoma pašalinti ir jie nebuvo tokie, kad neleistų eksploatuoti statinio.   

„Įstatyme yra numatyta pareiga priimti, o dėl trūkumų buvo surašytas aktas. Savivaldybė pasielgė tinkamai, nes neturėjo jokios kitokios pasirinkimo teisės“, – tikino advokatas. 

Atsakomybė – kompleksinė?  

Tuo metu „Axis Industries“ advokatė L. Šimė tvirtino, kad savivaldybės ieškinys yra nepagrįstas ir pareikštas „visiškai nesąžiningai“. Anot teisininkės, jos klientė sąžiningai reagavo ir taisė tai, kad buvo jos ar subrangovų netinkamai padaryta. Esą buvo sudaryta daugiau nei 100 defektų šalinimo aktų.  

Ji vardijo, kad dalis pretenzijų iš viso nėra brokas, kaip kad neapskardinta vamzdynų izoliacija. Kiti esą atsirado dėl projektinių sprendinių trūkumų, kaip kad slidi grindų danga. Tretieji defektai neva atsirado dėl netinkamo baseino eksploatavimo, įskaitant ir nardymo šachtos koroziją. Ketvirtą pretenzijų grupę, anot advokatės, sudaro  akivaizdūs trūkumai, kurie turėjo būti pastebėti priduodant objektą, o penktą – norai neatlygintinai pasitobulinti baseiną.   

Remdamasi vienos iš byloje atliktų ekspertizių autoriaus Tomo Monstavičiaus teiginiais ji tvirtino, kad nėra nė vieno defekto už kurį būtų atsakinga vien „Axis Industries”. Pavyzdžiui, dėl šachtos rūdijimo atsakingais šis ekspertas laiko net 7 asmenis.  

Pasak L. Šimės, didžiausias defektas, neva nesuteiktas 449 999 eurų vertės kompiuteris, yra tiesiog labai nesąžiningas bandymas pasipelnyti bendrovės sąskaita, tiesiog noras gauti pinigų.  

„Nieko bendro su pastato valdymo sistema šis defektas neturi. Nieko nepagrįstas teiginys, kad buvo perduotas kompiuteris tik sportiniams rezultatams fiksuoti. Niekur nebuvo toks kompiuteris nurodytas kaip projekto dalis. Be to, savivaldybės atstovas Romualdas Stasiulis teisme patvirtino, kad buvo nešiojamas kompiuteris perdavimo metu. Yra du perdavimo aktai ir liudytojų parodymai. Be tokio kompiuterio pastato valdymo sistemos nebūtų buvęs galima nei paleisti, nei testuoti, nei naudoti“, – dėstė L. Šimė.  

Pasak jos, iki bylos nagrinėjimo niekada nebuvo reikalavimo pakeisti pastato valdymo sistemos. „Bosh climotion“ sistema esą nebuvo privaloma, vietoje jos buvo sumontuota „Neutrino“ sistema, ji buvo priėmė ir jokių pretenzijų savivaldybė nereiškė.  

Anot L. Šimės, visi ekspertizes atlikę ekspertai sutiko, kad dėl nardymo šachtos rūdijimo yra kalti projektiniai sprendiniai, netinkamai parinktas metalas. Be to, esą koncesininkas – Klaipėdos baseinas – netinkamai vykdo eksploataciją nuo pat pirmos dienos. L. Šimė dėstė, kad nešališki olandų narai dar 2019 m. rugpjūtį baseine rado „daugybę chemikalų, kurių naudoti negalima“ ir dėl kurių jau reikėjo keisti visus trosus, keliančius baseino dugną. Advokatė taip priminė, kad ekspertas Darius Kalibatas 2020-ųjų sausį konstatavo, jog geležies kiekis baseino vandenyje iki 30 kartų viršijo normą, o vandens priežiūrai naudotos medžiagas – natrio hipochloritas ir sieros rūgštis – ėsdina metalus. Priminė ir ji baseino direktorei Aidai Aleksandrovienei Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) skirtas baudas už netinkamą, higienos normos reikalavimus pažeidžiančią objekto priežiūrą. Esą buvo konstatuota, kad baseino vandens priežiūrai naudotaas neautorizuotas produktas – elektrolitas rūgštiniams radiatoriams, taip pat esą nebuvo dezinfekuojama ir valoma taip dažnai, kaip reikėtų, reikiamu reguliarumu nebuvo išleidžiamas ir baseino vanduo. Visa tai esą turėjo tiesioginę įtaką defektų atsiradimui. Reikiamai esą nebuvo valoma ir nardymo šachta, ant jos kaupėsi chloridas ir ėsdino metalą.  

Dėl stogo defektų, anot L. Šimės, yra eksperto išvada, kad techninio projekto rengėjai suprojektavo netinkamą dangą. Žaibosauga irgi esą įrengta tinkamai, nes komisija ją priėmė.  

L. Šimės tvirtinimu Klaipėdos baseinas netinkamai eksploatavo ir vėdinimo įrangą, o tai esą nulėmė daug defektų, taip pat ir koroziją.  

Ji taip pat tikino, kad savivaldybė garantiją suteikusiam bankui pateikė klaidinančias aplinkybes, nepagrįstai nurodė, jog kad „Axis Industries” nebendradarbiauja, nepateikė jam defektų sąrašo. Be to, iš pasiimtų 100 000 eurų savivaldybė panaudojo tik 32 000, o tai esą rodo jos nesąžiningumą. 

Kirto ir savivaldybei, ir techninei priežiūrai 

Tuo metu Klaipėdos baseino advokatas Gediminas Juknevičius tikino, kad „Axis Industries” tvarkė tik įvairias smulkmenas, kurios nereikalavo didesnių išlaidų. Jis vardijo, kad ir toliau per stiklinį fasadą į pastato vidų bėga vanduo, jis skverbiasi ir per stogą į sporto salę, iš masažinės vonios vanduo bėga į žemiau esančias patalpas, ledo generatorius kartais veikia arba iš viso neveikia, baseino trapuose neįrengti alsuokliai, dėl kurių nuolat juntamas blogas kvapas, dėl nesuformuotų grindų nuolydžių kaupiasi vanduo tam tikrose vietose ir dėl to kyla pavojus lankytojams, tad koncesininkas ten dabar yra paklojęs guminius kilimėlius. Jis taip pat akcentavo, kad praėjus jau iškart po baseino atidarymo – 2018-ųjų birželį –  narai buvo nustatę, kad nardymo šachta pradėjo rudyti. Pademonstravo advokatas ir jų tada padarytas nuotraukas, kuriose užfiksuotos po pakeliamu baseino dugnu paliktos paliktos statybinės šiukšlės. 

„Paliktas šiukšlynas konstrukcijose ir tiesiog užpiltas vandeniu“, – sakė  G. Juknevičius.  

Anot jo, kai „Axis Industries“ dalyvaudavo konkursuose, juose dalyvaudavo ir bendrovei palankus techninis prižiūrėtojas, sutinkantis kelerius metus dirbti tik už kelis tūkstančius eurų.  

„O po to jau nieko neprisimena“, – apie baseino statybų techninę priežiūrą, savivaldybei atsiėjusią 8 674 eurus, kurią vykdė UAB „Kelvista“, sakė advokatas. 

Karčių žodžių jis nepagailėjo ir teisme liudijusiam Savivaldybės administracijos Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus patarėjui Romualdui Stasiuliui, kuris irgi priiminėjo darbus.  

„Darbai atlikti ne pagal projektą, o žmonės užsimerkę tuos darbus priėmė. Sumokėta už darbus, licencijas ir programas, kurios niekada nebuvo pirktos. Tarnautojai kai kurie elgėsi nesąžiningai. Stasiulio atsakymai kvepia labai negerai ir yra didelis nesąžiningumas iš rangovo pusės. Mokesčių mokėtojų piniginės dėl to, kad kai kurie nesąžiningai atlieka savo darbą neturėtų kentėti. Dabar aiškina, kad brangią programinę įrangą, kurios niekas nepirko, tiesiog ištrynė baseinas“, – teigė G. Juknevičius, išreiškęs viltį, kad galbūt teismas priims papildomą sprendimą dėl šių aplinkybių. 

Žinia, R. Stasiuliui liudijant teisme į jo atsakymus jau buvo sureagavęs ir teisėjas M. Dobrovolskis.  

„Esate valstybės tarnautojas, tai negi man rašyti atskirą nutartį ir perduoti STT, nes nežinot, kas veikė priėmimo metu? Pagrįstai pinigai savivaldybės ir europiniai išmokėti ar ne?” – pernai pavasarį vykusio posėdžio metu pareiškė jis.  

 Kalbėdamas apie šachtos rūdijimo priežastis G. Juknevičius siūlė teismui remtis baseino samdytos bendrovės „DEKRA Industrial“ išvadomis, nes jos esą paremtos laboratoriniais tyrimais ir matavimais. Pastaroji konstatavo, kad kai kurie daugybiniai siūlų ir sienų defektai buvo padaryti jau gamybos metu – metalas buvo perkaitintas,  nebuvo pakankamos apsaugos inertinėmis dujomis virinimo metu, po virinimo jis buvo stipriai apdorotas mechaniškai, įbrėžimai irgi galėjo tapti korozijos priežastimi. 

Anot jo, bandymai įrodyti, kad baseinas netinkamai eksploatuojamas yra tik rangovo desperacija. Esą viskas buvo daroma kaip priklausoma, į bylą yra pateikti šachtos ir baseino priežiūros žurnalai. G. Juknevičiaus teigimu, jokių nukrypimų dėl PH nėra fiksuota, nėra ir jokių įrodymų apie agresyvią aplinką baseine. Visos naudojamos priežiūros medžiagos yra leistinos baseinams, tai esą liudija saugos duomenų lapai. Taip pat jis tikino, kad NVSC, gavęs visus paaiškinimus, vėliau konstatavo, jog sieros rūgšties tirpalas baseine naudojamas tinkamai ir nėra jokių pažeidimų. 

Advokatas taip pat priminė, kad jo klientai ir net tie patys darbuotojai dar eksploatuoja ir Kupiškio bei Kauno „Girtučio” baseiną, o juose naudojami tie patys cheminiai preparatai, bet problemos neva tai kyla tik Klaipėdoje.    

Šachtos montuotojai irgi kratosi atsakomybės 

Tuo metu baseino šachtą kaip subrangovas įrengusios bendrovės „Montuotojas“ advokatas Modestas Petrauskas sakė norįs atkreipi teismo dėmesį į tai, kad savivaldybė prašo atlyginti išlaidas, kurių net nėra patyrusi.  

Anot jo, net Klaipėdos baseino samdyta bendrovė „DEKRA Industrial“ savo išvadose patvirtino, kad šachtos įrengimui buvo panaudotas tinkamos rūšies metalas. Advokato teigimu, jo klientas suvirindamas šachtą naudojo tinkamą elektrodą, o tai, kad šachta bus virinama iš lakštų vietoje buvo užsakovo sprendimas ir niekas dėl to neturėjo pretenzijų.  

M. Petrausko teigimu, šachtos rūdijimo priežastimi suvirinimo darbai negali būti jau vien dėl to, kad , koroduoja ir viršutinė jos dalis, kuri nebuvo virinama.   

„Tai lemia netinkamas mikroklimatas. „DEKRA Industrial“ išvados padarytos po pusantrų metų ir būtų nepagrįsta vadovautis jomis“, – teigė advokatas, retoriškai klausęs ar pats baseinas kaip nors nepažeidė šachtos neaišku kaip ją valydamas.  

Pasinaudodama replikos teise „Axis Industries” advokatė L. Šimė teigė, kad Klaipėdos baseino pozicija dėl neva tik menkų defektų taisymo yra subjektyvi, deklaratyvi ir hipotetinė. Kartu ji demonstravo baseino ir šachtos priežiūros žurnalų lapus, kuriuose nebuvo nė vieno atsakingo asmens parašo.  

„Galimai jie užpildyti per vieną dieną, prieš teikiant ekspertui ar teismui“, – mestelėjo ji.  

Sprendimą šioje byloje teismas turėtų paskelbti dar šį mėnesį.  

INFORMACIJA 

„Atvira Klaipėda“ jau rašė, kad Klaipėdos baseinas iš savivaldybės biudžeto papildomai pareikalaus beveik 4 milijonų eurų. 

Centrinė projektų valdymo agentūra buvo konstatavusi, kad tuometinė Savivaldybės administracija skelbdama baseino statybų rangovo konkursą kai kuriems subjektams dirbtinai sudarė palankias sąlygas laimėti. Teigta, kad pasirinktas rangovas – AB „Axis Industries“ ir jau bankrutavusi UAB „Deglas“ – tikėtina, nebūtų laimėjęs konkurso, jei jo eigoje nebūtų buvę pakeisti projektiniai reikalavimai. Pavyzdžiui, pradinėje projekto techninėje specifikacijoje nurodytas šilumos siurblys – „GeoKat 25″ – eigoje buvo pakeistas kitu. Tokiu būdu minėtos įmonės su pradinių pirkimo dokumentų neatitinkančiu pasiūlymu buvo patvirtintos kaip konkurso laimėtojos. Dėl tokių pažeidimų buvo skirta 3 943 234,9 Eur sankcija – nurodyta grąžinti tokią sumą. 

Po kelerius metus trukusio bylinėjimosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pernai gruodį nusprendė, kad tokia sankcija yra pagrįsta.