Baltijos šalių jaunimo medijų ir informacinio raštingumo gebėjimai bus ugdomi pasitelkus kompiuterinį žaidimą. Pirmoji interaktyvaus įrankio versija buvo pristatyta švietimo ekspertams. Tikimasi, kad šis įrankis bus plačiai pritaikomas mokymo sistemoje, todėl mokytojai, besidomintys kovos su dezinformacija tema, kviečiami išbandyti žaidimą pirmieji.

„Žaidimais pagrįstas mokymas yra labai efektyvus įrankis, nes įtraukia besimokančiuosius per smagius ir interaktyvius užsiėmimus, suteikia tiesioginį grįžtamąjį ryšį ir greitą pažangos pojūtį. Žaidimai skatina konkurenciją, bendradarbiavimą ir savarankiškumą, pateikia turinį aktualiame kontekste ir siūlo pasirinkimus, kaip mokiniai gali spręsti užduotis – tai prisideda prie aktyvaus mokymosi“, – pasirinktas priemones aiškina Pilietinio atsparumo iniciatyvos“ (angl. „Civic Resilience Initiative“, CRI) vadovas Tomas Kazulėnas.

Dezinformacija tampa didele problema

Pasak T. Kazulėno, šiuolaikinėje visuomenėje ypatingai svarbu didinti medijų raštingumą, kadangi grėsmių vis daugėja, o problemos aktualumas ypač kitais metais, kai Lietuvoje vyks net trijų institucijų – prezidento, Seimo ir Europos parlamento – rinkimai, bus dar ryškesnis. Pasak eksperto, „Google“ užsakymu vykdyto IPSOS tyrimo duomenimis, daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų mano, kad dezinformacija mažina pasitikėjimą žiniasklaida ir žurnalistais, politika ir politikais, kelia grėsmę demokratijos funkcionavimui.

„Šiuolaikinėse medijose gausu netikros, klaidinančios ar iškreiptos informacijos, kuria žmonės gali pasidalinti tyčia arba netyčia, tokia melaginga informacija išplinta labai greitai, pavyzdžių toli ieškoti nereikia, pradedant mitų apie skiepų žalą skleidimu ir baigiant dezinformacijos apie paramą Ukrainai platinimu. Nepakankamas medijų raštingumas gali sukelti begalę problemų, ypač dabartiniame globalių konfliktų kontekste, artėjant kitų metų rinkimams pasėti paniką visuomenėje, trukdyti kritiškai mąstyti, tai dažnai pakerta pasitikėjimą patikimais informacijos šaltiniais žiniasklaidoje ir mokslo įstaigomis, daro įtaką valstybės vystymuisi“, – sako T. Kazulėnas.

Žaidimą kuria patyrę edukacinių žaidimų kūrėjai

Projektas įgyvendinamas su partneriais „Trys Kubai“, kurie turi ilgametę patirtį kuriant mokomuosius kompiuterinius žaidimus. Planuojama, kad žaidimas turėtų pasirodyti kitų metų pradžioje, šiuo metu pagal paruoštą edukacinį turinį dirba programuotojai, kuriamas dizainas.

„Bendradarbiaudami kartu su CRI stengiamės sukurti tokį žaidimą, kuris būtų patrauklus šiuolaikiniams moksleiviams, suprantamas mokytojams ir pritaikytas 21 amžiaus mokymosi programoms bei problemų sprendimo būdams. Pastebime, kad edukaciniai kompiuteriniai žaidimai vis labiau populiarėja mokyklose, padeda greičiau įsisavinti žinias, suformuoti reikiamus įgūdžius“, – teigia „Trys Kubai“ įkūrėjas Tadas Bielskis.

Pasak projekto iniciatorių, užsibrėžti ambicingi tikslai – norima pristatyti žaidimą 50-yje Lietuvos, 25-iose Latvijos ir 25-iose Estijos mokyklose, todėl teks išspręsti nemažus logistinius iššūkius. Organizatoriams taip pat svarbu, kad sukurta priemonė būtų naudojama ir pasibaigus projektui.

„Svarbu, kad mokytojai pamatytų, jog ši priemonė yra kokybiška ir aktuali, lengvai panaudojama pamokose. Siekdami kuo geresnių rezultatų ir kokybės, spalio 25 d. surengėme apskritojo stalo diskusiją, į kurią pakvietėme kovos su dezinformacija ir švietimo atstovus iš ŠMSM, Nacionalinės švietimo agentūros, Vilniaus miesto savivaldybės ir įvairių mokyklų. Diskusijos metu konsultavomės, kaip įveikti kylančius iššūkius, kokiomis priemonėmis efektyviausiai pasiekti kuo platesnį ratą švietimo įstaigų ir mokytojų bei kaip užtikrinti, kad sukurtas žaidimas būtų sėkmingai naudojamas ir ateityje“, – sako T. Kazulėnas.

Norintys išbandyti edukacinį žaidimą pirmieji, ar atsivežti tokio tipo pamoką į savo mokyklą, gali registruotis čia.