Lietuvos Aukščiausiasis Teismas antradienį priėmė nutartį baudžiamojoje byloje, kurioje asmenys apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nuteisti baudomis už žiaurų elgesį su gyvūnais. Vienu atveju buvo žiauriai elgtasi su šernu, nukerpant jam dvi tos pačios pusės iltis, taip jį suluošinant, kitu atveju audinė buvo atiduota šunims pulti ir draskyti, dėl to ji buvo suluošinta, o trečiu atveju vietnamietiška kiaulė buvo atiduota šunims kandžioti ir draskyti, po to jai perpjautas kaklas, dėl to ji pastipo.

Byloje nustatyta, kad su gyvūnais buvo žiauriai elgiamasi medžioklėje naudojamų šunų dresavimo tikslais, t. y. skatinant juos pulti ir draskyti gyvūnus. Žiaurus elgesys su gyvūnais buvo fiksuojamas vaizdo įrašymo priemonėmis.

Teisėjų kolegija, atmesdama nuteistųjų ir jų gynėjų kasacinius skundus, pažymėjo, kad nors vaizdo įrašuose neužfiksuota, kuo buvo pasibaigę žiaurūs veiksmai su šernu ir audine ir koks jų tolesnis likimas, bylos duomenys rodo, kad net jei jie po to buvo paleisti ar kur nors laikomi, jiems buvo padaryta sužalojimų, neabejotinai turinčių liekamųjų reiškinių jų sveikatai.

Nustatytų veiksmų turinys ir kontekstas nepalieka abejonių ir dėl to, kad nuteistieji veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo žiauraus elgesio su gyvūnais pobūdį, numatė, kad dėl tokių jų veiksmų gyvūnai gali žūti ar būti suluošinti, ir to norėjo”, – rašoma teismo pranešime.

Jame taip pat teigiama, jog byloje nustatyti faktai atitinka visus būtinus BK 310 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymius ir apeliacinės instancijos teismas šią baudžiamojo įstatymo normą pritaikė tinkamai.

Padarius tokią išvadą, atmesti ir kasacinių skundų teiginiai dėl pagrindo nuteistųjų veiksmus kvalifikuoti kaip administracinį nusižengimą.

Teisėjų kolegija taip pat nenustatė, kad apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs teismas būtų pažeidęs kaltinamųjų teisę į nešališką teismą, nesilaikęs kaltinimo keitimo tvarkos ar padaręs kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų.