Taip, kreipdamasis į uostamiesčio Tarybą iš „Klaipėdiečių tribūnos”, kalbėjo architektas Laimonas Bogušas, pernai savivaldos rinkimuose dalyvavęs konservatorių partijos sąraše, ir ragino „nepirkti katės maiše” – tai yra nepritarti sutarčiai dėl ledo arenos projekto dovanojimo miestui. Tačiau ketvirtadienį šiai sutarčiai Taryba pritarė vienbalsiai ir su plojimais.

Savivaldybės sutartyje su asociacija „Hockey Lietuva“ dėl ledo arenos statybos uždarytoje II vandenvietės teritorijoje, Paryžiaus Komunos gatvėje, techninio projekto parengimo nėra įsipareigojimo rengti šio objekto architektūrinį konkursą. Tačiau meras Arvydas Vaitkus į minėto architekto priekaištą atsakė, kad net keletas savivaldybės tarybos narių „buvo nuvažiavę į Kauną ir apžiūrėjo viską iki smulkmenų”, todėl žinoma, ką norima įsigyti.  O priėmus sprendimą sakė, jog bėgsim ieškoti „ultra žalios šviesos” projektui įgyvendinti.

„Hockey Lietuva“ atstovas Mindaugas Marcinkevičius Tarybos posėdžio metu sakė, kad ši įstaiga turi patirties projektuojant tokius objektus, o dar daugiau jos turįs jis pats. Paklaustas apie Kauno ir būsimos Klaipėdos ledo arenos skirtumus, jis sakė, kad uostamiestyje bus ir kerlingo takai, kurių nėra Kaune.

Nors viešai būsimo projekto apmatai nebuvo paskelbti, M. Marcinkevičius stovėdamas tribūnoje laikė rankose kažkokių brėžinių vaizdų aplanką ir demonstravo juos Tarybos nariams. Bei aiškino, kad „didelio manevro” projektuojant ledo areną numatytame sklype nėra, kad dengtas futbolo maniežas čia netilps, nes to, esą, neleidžia galiojantis detalusis teritorijos planas – reikia išsaugoti daug medžių.

„Pinigų asociacija turi”, – sakė M. Marcinkevičius ir tvirtino, kad projekto parengimas gali kainuoti apie 330 tūkst. eurų.

„Jeigu sulauksim savivaldybės visokeriopos pagalbos, projektavimas užtruks pusę metų”, – sakė jis.

O iki šių metų pabaigos projektas esą tikrai bus užbaigtas.

Paklaustas, kiek gali kainuoti tokios ledo arenos Klaipėdoje statybos, M. Marcinkevičius sakė, kad „Kauno rūmai” kainavo apie 20 milijonų prieš didžiuosius pastarųjų metų paslaugų, statybinių medžiagų ir kitų resursų pabrangimus.

Pasak jo, Klaipėdos ledo arenoje būtų 1100 žiūrovų vietų, įskaitant stovinčiuosius. Tiek esą pilnai užtenka, nes dideliems renginiams yra „Švyturio” arena.

A. Vaitkus rinkiminės kampanijos metu kalbėjo, kad pergalės rinkimuose Kauno meras pažadėjo jam padovanoti laikinojoje sostinėje pastatytos ledo arenos projektą. Tačiau šis jo lūkestis taip ir neišsipildė. Todėl tokį projektą parengti ir dovanoti dabar jau įsipareigoja asociacija „Hockey Lietuva“. O statoma toji arena būtų už klaipėdiečių pinigus. Tik nežinia, kada ir kiek kainuotų.

Pagal sutartį su šia asociacija, ledo arena turėtų būti pradėta statyti ne vėliau kaip po 5 metų savivaldybės biudžeto lėšomis. Pagrindinis šios sutarties tikslas yra ledo arenos su dviem ledo aikštėmis, akmenslydžio sale bei reikiamomis pagalbinėmis ir kitomis patalpomis ir statiniais techninio projekto žemės sklype Paryžiaus Komunos g. 5 parengimas. Šis techninis projektas būtų rengiamas asociacijos „Hockey Lietuva“ lėšomis ir neatlygintinai perduodamas Klaipėdos miesto savivaldybei. Asociacija nurodytą techninį projektą rengtų pagal savivaldybės išduotus specialiuosius reikalavimus projektavimo užduočiai.

Savivaldybė, perėmusi šį techninį projektą, galėtų jį įgyvendinti savo biudžeto lėšomis bei vėliau priimti sprendimus dėl naujai sukurto infrastruktūros valdymo ir naudojimo.

„Šalys susitaria, kad tuo atveju, jei per 5 (penkerius) metus nuo ledo arenos statybą leidžiančio dokumento gavimo dienos ledo arenos statybos pagal projektą nebus pradėtos, asociacija turi teisę pareikalauti grąžinti projektą ir visas perduotas teises į projektą asociacijai, o savivaldybė privalo grąžinti projektą asociacijai kartu su visomis jai perduotomis teisėmis”, – rašoma pateiktuose dokumentuose.

Pernai liepą meras teikė Tarybai sprendimo projektą, pagal kurį nauja metinė savivaldybės mokėtina suma pagal anksčiau pasirinktą tokio projekto įgyvendimo modelį – koncesiją – sudarytų 1 404 000 eurų be pridėtinės vertės mokesčio. Tai būtų buvęs 200 tūkst. eurų daugiau nei sutarta anksčiau. O metinis mokėjimas nominalia (indeksuota) verte visam koncesijos laikotarpiui būtų išaugęs nuo 43,7 iki 51 mln. eurų. Taryba tokiam sprendimui nepritarė.