Sėkme reikėtų vadinti pastangas darbuotis atnaujinant daugiabučių namų kiemus, ugdymo įstaigas ir jų aplinką – dėmesio anksčiau tam tikrai stokota. Nesėkmėmis – bandymą išromyti kultūrą stalininiu principu ir negalią suvaldyti didžiausių bei svarbiausių žmonėms projektų. Nors prieš rinkimus girtasi, kad būtent šioje srityje būsimi miesto tėvai ir pamotės yra stipriausi.

Evaldo Vėgėlės piešinys

Nors tiek būsimas meras Arvydas Vaitkus, tiek jo bendražygiai kritikavo nuolat brangstančią ir užsitęsusią naujosios mokyklos Senvagės gatvėje statybą, bet jiems valdant ji toliau brango ir nebuvo baigta laiku. Nuodėmes galima nurašyti pirmtakams – yra pagrindo. Kaip ir dėl to, kad prieš Kalėdas miesto transporto eismą dėl nevalyto sniego gatvėse buvo ištikęs kolapsas.

Tačiau dėl taip ir nepradėtos Atgimimo aikštės rekonstrukcijos kaltinti ši valdžia gali tik save. Ypač prisimenant, kad dabartinis meras žadėjo labai atidžiai visą to atnaujinimo dokumentaciją išstudijuoti. Deja, net statybos rangovo kol kas dar nepavyko rasti, o požeminio garažo tikriausiai belaukiančiam Arūnui Tumai lieka graužtis pirštus, vis pasižiūrint, kiek dar liko iki alkūnės. Arba – iki kadencijos pabaigos.

Daugelis klaipėdiečių nežinia ar kada atleis šiai valdžiai už nutrauktus naujosios Jūrininkų poliklinikos statybos bei Baltijos ir Taikos prospektų žiedinės sankryžos rekonstrukcijos projektus. Medikai ir šoferiai tikrai neatleis.

Kruopščiai skaičiuojant, šių ir kitų projektų nutraukimo kaštai gali siekti beveik milijoną eurų. Tai yra iššvaistyti klaipėdiečių pinigai. Jeigu savivaldybėje būtų opozicija ji, prie gero noro, galėtų kelti klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės. Bet opozicija iš esmės tik pataikauja valdantiesiems. O tai yra dar viena nesėkmė. Nes ji apima ir viešų diskusijų stoką, nes visos diskusijos dėl priimamų sprendimų yra ne viešos: Tarybos ir jos komitetų posėdžiai tėra formalumas, nuobodybė. Sprendimai priimami užkulisiuose. Demokratija pralaimi. Tokia dabar, tat, yra pasaulinė mada…

Įšleivojusi mėšlinais batais į subtilų kultūros lauką nauja valdžia prarado daug. Jau nekalbant apie tai, kad tas norimas reformas buvo galima padaryti be pykčio, bendru sutarimu. Bet kur tau – norėjo kraujo.

Dabar dar kelis dešimtmečius apie Klaipėdą tikriausiai bus kalbama kaip apie miestą, ujantį kultūrą. Nors realybė gal bus ir kitokia, niekam tai nerūpės… Bent miesto galvoms tai nerūpi: jos gyvena ne Klaipėdoje – baigs kadenciją ir sugrįš į savo kaimus.

Žadėtų 10 tūkst. naujų parkavimo vietų per šią kadenciją valdžiai nepavyks įrengti – ji pati tai jau pripažino. Bet šūkis – gražus. Ir pastangos įtikti šoferiams – seksualios. Tačiau šoferiai įsius, kai porai metų bus uždarytas Biržos tiltas. Arba kai jis, valdžiai metus laiko nesugebant rasti rangovo jo rekonstrukcijai, vieną dieną sugrius. Neduok, Die…

Per metus nesugebėta priimti sprendimo dėl dar vieno tilto statybos, nors pripažįstama, kad jis yra būtinas. Be šių abiejų objektų ilgai kuriama ir brangstanti pagrindinės miesto transporto ašies – Taikos pr., Tiltų ir Herkaus Mantos gatvių – eismo valdymo sistema netenka prasmės.

Toliau žengiant viešai neišdiskutuotų, nepasvertų sprendimų keliu ir per ateinančius metus projektų vykdymas buksuos, o naujoms kapinėms vietos taip ir nebus rasta. Valdžia lies asfaltą ant orą teršiančių asmenų įnorių egoizmo ir tyliai ties keliuką iš Žaliojo slėnio į Klaipėdą, kad meras patogiau galėtų iš darbo namo parvažiuoti. 

Bet Dangė ir toliau tekės savo vaga, kaip ir mūsų kasdieniai rūpesčiai.

Tūlas gali pamanyti, kad per daug dėmesio skyriau valdžios kritikai, o ne pagyroms. Tačiau pagyrų, maloningasis skaitytojau, gali rasti vietos žiniasklaidoje, nes Klaipėdos valdžia viešiesiems ryšiams šiemet atseikėjo apie pusę milijono eurų. Ten dabar – tik puikios žinios: viskas yra ir bus gerai ir dar geriau. Ir tai yra didžiausia nesėkmė.