Su Klaipėdos meru penktadienį popiet susitikęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas tikina, kad rudenį aplinkosaugininkai atliks auditus dėl nesiliaujančių kvapų, o bioskaidžias atliekas tvarkanti bendrovė „Branda LT“ esą sulauks naujo reglamentavimo.

Mero komandos ir ministro bei jį lydėjusių specialistų pasitarimas už uždarų durų truko daugiau nei pusantros valandos.

Martyno Vainoriaus nuotr.

„Pasiplanavome, ką mes galime padaryti kartu su savivaldybe dėl Klaipėdoje nesibaigiančių kvapų ir taršos. Rudenį padarysime auditus per potencialius teršėjus ir neigiamus kvapus su Aplinkos apsaugos agentūra ir Aplinkos apsaugos departamentu. Deja, „Branda“ nesusitvarko ir rudenį sugrįšime su ministro tvarkomis, kad tokio pobūdžio bioskaidžias atliekas tvarkančios įmonės turi tai daryti po uždaru stogu“, – po susitikimo komentavo ministras.

Kartu jis pripažino, jog teks palaukti kol toks reglamentavimas įsigalios.

„Kai verslo reguliavimas ateina, turi būti pereinamasis laikotarpis, reikia duoti protingą terminą kada tas investicijas padaryti. Įstatymai negali įsigalioti rytoj, bet sutarėme su meru per rudenį priimti teisės aktus, kad tokios įmonės veiktų po stogu ir kvapai būtų sprendžiami ne pasklidai, pagal vėjo kryptį, o per filtrus ir kvapų naikinimo priemones“, – sakė S. Gentvilas.

„Brandos LT“ direktorius Evaldas Stakė šią savaitę BNS teigė, kad uždaras kompostavimas bus privalomas nuo 2025 metų, įmonė tam esą ruošiasi.

„Mes pasistatėme statinį 600 kvadratų, kur kompostuosime“, – teigė E. Stakė.

Anot jo, bendrovė artimiausiu metu planuoja keisti atliekų tvarkymo technologiją taip, kad kvapų neliktų.

„Metų pabaigoje, kitais metais planuojame keisti pačią technologiją, įvesti tokį sanitizavimo procesą, kurio metu bus pašalinti kvapai“, – sakė E. Stakė.

A. Vaitkus savo ruožtu pabrėžė, jog su ministru buvo kalbama ir apie „Grigeo Klaipėda“ į miestą skleidžiamus kvapus.

„Ministras pasakė, kad vyksta kalba ir mes turime rodyti daugiau iniciatyvos, susitikti ir pakalbėti apie tų kvapų neutralizaciją. Geras pavyzdys yra „Klaipėdos nafta“, ji įdiegė daug priemonių ir tuos kvapus degina. Su „Grigeo“ yra noras pasiekti, kad tų kvapų, ypač sieros vandeninio atspalviai nebesklistų po miesto teritoriją ir neerzintų žmonių“, – sakė meras.

Anot jo, miestas nesilaiko kokios nors išankstinės nuostatos ar pozicijos, esą galbūt galima ieškoti ne tik kelio per baudas, bet ir galimybės toms įmonės padėti, pagelbėti.

„Gal yra ir galimybių, resursų iš valstybės pusės rasti sąlyčio taškus su „Grigeo“ sprendžiant padarytos žalos kontekstą ir rasti sprendimo būdą, kaip jį realizuoti naudingiausiu būdu Klaipėdai ir klaipėdiečiams“, – kalbėjo A. Vaitkus.

Pasak jo, nemaža dalis susitikimo laiko buvo skirta ir aptarti Smiltynės sutvarkymo perspektyvoms.

„Mes, valdančioji dauguma, norime padaryti gražią promenadą, sutvarkant nuo Senosios perkėlos iki Jūrų muziejaus, paverčiant dideliu traukos objektu. Ministro buvo geri pasiūlymai ir pamąstymai dėl esamų sklypų, dėl galimybės įrengti žmonėms būtinas paslaugų kompleksą, maitinimo paslaugos, kad būtų patrauklu vaikščioti, gal ten padaryti be automobilių zoną, nes turime dideliu žmonių srautus vasarą. Paliesta buvo ir teisinė dalis dėl kurortinės dalies įteisinimo, kokius namų darbus turime pasidaryti“, – teigė meras.