Klaipėdos rajono savivaldybė skelbia, kad augantis laivelių skaičius smarkiai pagyvino laivybą Vakarų regiono vandens keliuose, tačiau tuo pačiu išryškino ir problemą – uosteliuose pradeda trūkti vietų, nes galinčių priimti didesnius laivelius yra vos keletas, likę neturi įplaukų, todėl į juos įplaukti laiveliams su gilesne gramzda yra neįmanoma. Vidaus vandens kelių direkcijos susitikime su Vakarų regiono savivaldybėmis – Šilutės, Skuodo, Neringos, Klaipėdos rajono ir Klaipėdos miesto – akcentuota būtinybė padaryti įplaukas į jau esančius uostelius.
„Klaipėdos rajonas turi du uostelius – Drevernos ir Svencelės. Drevernoje įplauka yra, Svencelė jau pasiruošusi projektą, tad mes nesusiduriame su šia problema. Didesnė bėda mūsų kolegoms – Šilutės ir Neringos savivaldybėms. Čia yra uostelių, kur galėtų švartuotis didesni laiveliai, jei tik būtų įplaukos, tačiau norint jas įrengti, atsiremiame į ilgą procesą. Jei istoriškai nepavyks įrodyti, kad viename ar kitame uostelyje buvo įplauka, teks rengti detalųjį planą, poveikio aplinkai vertinimą, o tai gali užtrukti 5-erius ir daugiau metų, kad uostelis galėtų priimti didesnes jachtas ar katerius. Tai ilgas laiko tarpas, kuris tikrai neprisidėtų prie vandens turizmo skatinimo mūsų regione“, – pranešime cituojamas Klaipėdos rajono meras, asociacijos „Klaipėdos regionas“ prezidentas Bronius Markauskas.
Skelbiama, kad savivaldybės, priklausančios asociacijai „Klaipėdos regionas“, nusprendė kreiptis į Aplinkos ministeriją, siekdamos spartesnės įplaukų įrengimo eigos, nes tai esą leistų organizuoti spartesnę laivybą vidaus vandenimis ir regione dar labiau paskatintų turizmą.
Pranešime teigiama, kad atsiranda galimybė sumažinti Klaipėdos sanitarinę vandenvietės apsaugos zoną. Tą padarius esą būtų atvertas kelias projektui, sujungsiančiam Karaliaus Vilhelmo kanalą ir Kuršių marias.
„Dar viena svarbi jungtis maršrute Dreverna – Karaliaus Vilhelmo kanalas, Minija, Atmata, Kuršių marios – Dreverna yra Drevernos upė. Problema ta, kad susisiekimą čia riboja esamas nedidelis šliuzas, pro kurį praplaukti gali tik maži laivai. Todėl įrengsime naują, dvigubai didesnį šliuzą. Vidaus vandens kelių direkcija, su kuria kartu ir vystome šį projektą, informavo, kad statybos leidimas bus gautas jau artimiausiu metu, o darbai, tikiuosi, prasidės jau šiemet. Tai dar vienas didelis mūsų laimėjimas, kuris laivybai šiame regione suteiks naują postūmį“, – teigia Bronius Markauskas.
Šiemet prasidės ir Jokšų tilto, pastatyto per Karaliaus Vilhelmo kanalą, rekonstrukcija. Klaipėdos rajono savivaldybė su darbų laimėtoju sutartį jau pasirašė, šiuo metu vykdomi pasiruošimo darbai. Sutvarkius tiltą, bus atkurtas susisiekimas su Svencelės kaimu, juo galės naudotis pėstieji, dviratininkai, taip pat ir lengvieji automobiliai, bus išsaugotos architektūrinės ir inžinerinės vertingosios savybės.
0 Comments