Apie kompleksinį požiūrį į potvynių rizikos valdymą kalbantys Klaipėdos, Kretingos ir Šilutės rajonų bei Klaipėdos miesto savivaldybių vadovai sulaukė Aplinkos ministerijos dėmesio. Pranešama, jog žadama keisti potvynių rizikos valdymo tvarkos aprašą ir peržiūrėti, kiek tikslingos jame numatytos finansuoti priemonės.

Antradienį į Gargždus atvykęs Aplinkos apsaugos ministras Simonas Gentvilas išklausė savivaldybių vadovų nuogąstavimus.

Pasak Vakarų Lietuvos regiono savivaldybių vadovų, patvirtintas „Nacionalinis vandenų srities 2022-2027 metų planas“, kurio 4-ame priede yra išvardintos potvynių rizikos valdymo priemonės konkrečiose savivaldybėse, kelia daug klausimų dėl paskirstymo prioritetų ir kompleksinio požiūrio į potvynių prevenciją. Vienoms savivaldybėms skirtas didžiulis finansavimas, tuo tarpu Klaipėdos rajonui tik 300 tūkst. eurų, o Kretingos rajonui finansavimas visiškai neskirtas, nors abi savivaldybės patenka į intensyviai užliejamas teritorijas, todėl visiškai neaišku, kokiais kriterijais buvo skirstomas finansavimas.

Pasak merų, potvynių prevencijai skirtas lėšas būtina ne įsisavinti, o jas tikslingai panaudoti taip, kad savivaldybės ne tik susitvarkytų savo infrastruktūrą. Nėra aišku, ar vienoje savivaldybėje įgyvendinus priemones, nebus padaryta žalos kitai savivaldybei. Todėl Aplinkos ministerijos iš tų pačių programai numatytų lėšų prašoma nupirkti ir atlikti viso regiono potvynių rizikos valdymo studiją, kuri leistų parinkti reikalingiausias ir tikslingiausias priemones potvynių rizikoms suvaldyti.

„Turime suprasti, kad didelę potvynių grėsmę kelia per mūsų savivaldybių teritorijas tekančios upės, kurias svarbu išvalyti, gilinti, kad vandens nuotėkis būtų greitesnis. Tokių darbų kaina neabejotinai yra didžiulė ir savivaldybėms tai per didelė našta, todėl ir prašome valstybės finansuoti tokių darbų įgyvendinimą“, – pranešime cituojamas Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

Tačiau sprendimą dar turi patvirtinti Europos komisija, į kurią ir bus kreipiamasi su siūlymu koreguoti finansuojamų priemonių sąrašą.

Susitikimo metu nutarta, kad Aplinkos ministerijai visos savivaldybės iki balandžio 15 d. pateiks visas savo numatytas priemones, o mėnesio gale bus organizuojamas dar vienas susitikimas. Tvarkos aprašą koreguosianti ministerija žada, kad teikti paraiškas finansavimui bus galima jau vasaros pabaigoje.