Klaipėdos apylinkės prokurorei Jolantai Sarpalienei, net ir pasitelkus į pagalbą advokatu tapusį savo kolegą, pirmos instancijos teisme nepavyko panaikinti generalinės prokurorės jai skirtos nuobaudos.

Kaip vieną iš argumentų prokurorė savo skunde teismui minėjo aplinkybę, jog apie jos atžvilgiu pradėtą tarnybinį patikrinimą visuomenė nebuvo informuota. Generalinė prokuratūra, komentuodama tokį faktą, tvirtina, jog pareigos tai daryti neturi, o prioritetą teikia tokiai informacijai, kuri „yra žinotina, svarbi, naudinga, aktuali kuo didesnei visuomenės daliai“.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Nepagrįstai atleido nuo baudžiamosios atsakomybės

Nuo 2000-ųjų prokurore dirbanti J. Sarpalienė savo skunde Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmams, kurį parengė buvęs jos kolega, dabar jau advokatas Aivaras Velutis, prašė panaikinti praėjusių metų rugpjūčio pabaigoje generalinės prokurorės Nidos Grunskienės pasirašytą įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos – pastabos – skyrimo.

Pastaroji buvo paskirta po pernai liepos viduryje pradėto tarnybinio patikrinimo. Jis buvo atliekamas dėl to, kad buvo įtarta, jog J. Sarpalienė netinkamai vadovavo ikiteisminiam tyrimui ir šiurkščiai pažeidė teisės normas, reglamentuojančias atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko.

J. Sarpalienė vadovavo ikiteisminiam tyrimui, kuriame įtarimai dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo buvo pareikšti vienam vyrui. Jo metu buvo nustatyta, kad pastarasis 2022-ųjų liepą jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kitame ikiteisminiame tyrime, nes susitaikė su moterimi, kuriai buvo sukėlęs fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdęs sveikatą. Prokurorė sujungė abu šiuos ikiteisminius tyrimus ir nurodė, kad yra pagrindas šį vyrą patraukti baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas, tačiau vėliau priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir atleisti vyriškį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl abiejų nusikaltimų, jam susitaikius su nukentėjusiaisiais bei pateikė jį tvirtinti Klaipėdos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjai.

Tarnybinio patikrinimo metu buvo konstatuota ir generalinė prokurorė pritarė išvadai, kad J. Sarpalienė taip pažeidė Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso, Prokuratūros įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus bei nuostatas. Žinia, Baudžiamasis kodeksas numato susitaikymo apribojimą: nuo baudžiamosios atsakomybės negali būti atleistas asmuo, kuris jau buvo susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu ir nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.

„Tarnybinio pažeidimo šiurkštumas pasireiškia tuo, kad pažeidimas buvo padarytas tyčia, aktyviais veiksmais, esant aiškiam ir imperatyviam teisniam reglamentavimui, susijęs su dviejų tyčinių, smurtinių nusikalstamų veikų padariusio, neigiamai charakterizuojamo asmens atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės“, – teismui savo atsiliepime dėstė Generalinė prokuratūra, pabrėždama, jog taip buvo sumenkintas ir jos, kaip institucijos, padedančios teismui vykdyti teisingumą, autoritetas.

Taip pat prokuratūra pridėjo, kad minėtasis ikiteisminis tyrimas pernai rugsėjį buvo atnaujintas, bet tik dėl to, kad buvo gautas atitinkamas nukentėjusiojo prašymas, kuriame vyras nurodė, kad jo skriaudikas atlygino tik dalį padarytos žalos.

Prokuratūra teismui pateikė informaciją ir apie tai, kad apie tokiam J. Sarpalienės nutarimui pritarusios ikiteisminio tyrimo teisėjos Violetos Olcvikienės veiksmus buvo informuota Teisėjų taryba. Pastaroji pritarė Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko nuomonei, kad V. Olcvikienė savo rezoliucija patvirtindama neteisėtą prokurorės nutarimą, nesilaikė Baudžiamojo kodekso ir padarė šiurkštų Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimą.

Kartu prokuratūra akcentavo, kad J. Sarpalienei buvo paskirta švelniausia tarnybinė nuobauda.

Tačiau pati prokurorė teismui tvirtino, kad toks sprendimas esąs nepagrįstas ir neteisėtas. Anot jos, nepaisant to, kad jos nutarimas neatitinka teisės aktų reikalavimų, tai neva negali būti laikytina tarnybiniu pažeidimu, nes jį dar revizuoja ikiteisminio tyrimo teisėjas.

J. Sarpalienė tikino, kad tokį neteisėtą nutarimą priėmė dėl neatsargumo, nes „sąžiningai klydo“, o jis neva nesukėlė neigiamų pasekmių.

Teismas sutiko, kad buvo diskredituota prokuratūra

Bylą išnagrinėjusi teisėja Eglė Kiaurakytė konstatavo, kad J. Sarpalienės skundas yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Anot teismo, nėra pagrindo nesutikti su Generalinės prokuratūros tarnybinio patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis.

„Kadangi pareiškėjos padarytas įstatymo pažeidimas negalėjo būti įvertintas kaip neatsargi teisės taikymo klaida, pagrįstai konstatuota, jog pareiškėja pareigas netinkamai atliko tyčia. Nagrinėjamu atveju matyti, jog įstatymo pažeidimas pripažintas šiurkščiu, įvertinus tai, jog pareiškėja pareigas netinkamai atliko tyčia, kad kilo neigiamos pasekmės – dėl pareiškėjos priimto neteisėto sprendimo kelias tyčines, smurtines nusikalstamas veikas padaręs asmuo išvengė atsakomybės, buvo diskredituotas prokuratūros, kaip institucijos, padedančios vykdyti teisingumą, autoritetas“, – rašoma teismo sprendime.

Jame pabrėžta, kad šios administracinės bylos nagrinėjimo dalyku nėra teisėjos V. Olcvikienės atliktų veiksmų vertinimas, tad tai nedaro įtakos J. Sarpalienės veiksmų vertinimui tarnybinio pažeidimo aspektu.

„Pareiškėja priėmė akivaizdžiai neteisėtą sprendimą, kuris sukėlė neigiamas pasekmes, buvo pagrindas pareiškėjos netinkamą pareigų atlikimą vertinti kaip tarnybinį pažeidimą ir jai taikyti tarnybinę atsakomybę. <…> Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog pareiškėja suvokė, kokias teisines pasekmes sukels jos priimtas sprendimas jį patvirtinus ikiteisminio tyrimo teisėjui, todėl pareiškėjai atsakomybė kyla už sąmoningą pasirinkimą veikti jos pasirinktu būdu – nesilaikyti imperatyvių teisės aktų reikalavimų. <…> Toks pareiškėjos veikimas savaime sumenkino prokuratūros, kaip institucijos, padedančios užtikrinti teisėtumą ir teismui vykdyti teisingumą, autoritetą, kuris negali būti toleruojamas“, – rašoma teismo sprendime.

Jame taip pat konstatuojama, kad J. Sarpalienei paskirta tarnybinė nuobauda yra adekvati ir proporcinga padarytam tarnybiniam pažeidimui, atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus.

Atmesdamas prokurorės skundą teismas netinkino ir jos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Toks sprendimas dar gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Kodėl neviešino?

J. Sarpalienė kaip vieną iš argumentų, kodėl turėtų būti panaikinta jai skirta nuobauda, minėjo ir faktą, kad apie jos atžvilgiu atliekamą tarnybinį patikrinimą visuomenė nebuvo informuota. Kadangi vėliau jos padaryta klaida buvo ištaisyta atnaujinus ikiteisminį tyrimą, anot J. Sarpalienės, žala prokuratūros autoritetui nebuvo ir negalėjo būti padaryta.

Atsikirsdama į tai Generalinė prokuratūra teismui aiškino, kad institucijos autoritetas „turi būti ginamas ir palaikomas nepriklausomai nuo viešo skelbimo apie prokurorų daromus pažeidimus“. Kartu akcentuota, kad apie neteisėtą J. Sarpalienės sprendimą tapo žinoma ne tik jos kolegoms, bet ir teismui. Be to, neteisėto nutarimo kopija buvo išsiųsta ir proceso dalyviams

„Atvirai Klaipėdai“ paklausus Generalinės prokuratūros, kodėl visuomenei nebuvo panešta nei apie faktą, kad J. Sarpalienės atžvilgiu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, nei apie jo rezultatus, jos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rita Stundienė atsakė, jog „informuodama visuomenę prokuratūra prioritetą teikia tokiai informacijai, kuri yra žinotina, svarbi, naudinga, aktuali kuo didesnei visuomenės daliai“.

„Taip pat turime pabrėžti, kad joks teisės aktas nenumato pareigos privalomai skelbti informaciją apie kiekvieną tarnybinį patikrinimą ir jo rezultatą. Visgi, suprasdami, kad tie vidiniai tyrimai ir tarnybiniai patikrinimai, kurie yra pradedami po konkretaus įvykio, ypač – viešoje erdvėje, ar kilus įtarimui, kad prokuroro ar kito darbuotojo elgesys galimai pažeidė visuotinai priimtinas elgesio, etikos normas, kilus įtarimams dėl galimai prokuroro ar kito darbuotojo galimai padarytos nusikalstamos veikos, o taip pat ir tais atvejais, kai kažkoks įvykis ar poelgis sukelia didelį atgarsį visuomenėje, yra svarbūs visuomenės teisės žinoti aspektu, visuomenę informuojame. Jūsų nurodytu atveju tarnybinis patikrinimas atliktas dėl aplinkybių, susijusių su procesine veikla, todėl vertintinas kaip neskelbtinas“, – rašoma R. Stundienės pateiktame komentare.