Savivaldybės sprendimas pagaliau imti tvarkyti kelis dešimtmečius normalios priežiūros stokojusią buvusių miesto kapinių vietoje įrengto Skulptūrų parko teritoriją kelia didžiules aistras, nes numatoma iškirsti 500 savaime išaugusių medžių.

Apie šimtas klaipėdiečių kreipėsi į miesto valdžią prašydami stabdyti šį statybos leidimą jau turintį projektą. Vieni jų sutinka, kad tvarkyti reikia, bet nuogąstauja, kaip bus vykdomi darbai, o kiti kategoriškai tvirtina, kad čia turi likti tokia, kaip ir yra dabar, miško tipo medžių žaluma.

Reaguojant į tokį kreipimąsi, pirmadienį buvo surengtas jungtinis miesto Tarybos Miesto ūkio ir aplinkosaugos bei Miesto plėtros ir strateginio planavimo komitetų posėdis, prieš kurį dar vyko ir protesto akcija.

„Mes einame ten, nes ten miškas” – apie Skulptūrų parką sako kai kurie klaipėdiečiai. Tuo metu želdynų sutvarkymo projektą dariusi kraštovaizdžio architektė teigia, kad medžiai turi turėti plačiai išvystytas lajas, kad sugertų teršalus ir čia reikia gelbėti senuosius medžius, kuriems esą kenkia šalia jų savaime užaugę kaimynai. „Oro grupės” nuotr.

Interesus derino?

Savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška sakė, kad darbus Skulptūrų parke norima pradėti būtent kitąmet, nes tada sukaks 200 metų, kai šioje vietoje buvo atidarytos miesto kapinės.

„Sprendiniai su visuomene buvo aptarti, žurnalistai juos plačiai nušvietė. Projektavimas vyko 2,5 metų. Architektai neskubėjo dalyvauti konkurse, ne vienas sakė nenorėjęs imtis šito darbo, nes jis labai sudėtingas, sukeliantis daug interesų konfliktų. Bandėme juos visus suderinti. Pristatinėjome interesų grupėms, nepriklausomi dendrologai atliko ekspertizę, kalbėjomės su Klaipėdos universiteto istorikais. Procedūros buvo atliktos tinkamai, dėl to ir leidimas statyboms išduotas. Projektas buvo pradėtas rengti esant senesnei teisinei bazei, bet vis tiek rengėme ir papildomus pristatymus”, – dėstė V. Juška.

Pasak jo, projekte numatyti darbai gali atsieiti apie 3,7 mln. eurų.

Už beveik 67 tūkst. eurų techninį projektą rengusios UAB „Klaipėdos projektas” architektė Margarita Ramanauskienė teigė, kad jo dalį, susijusią su medžiais, paruošusi Rita Goliakovienė Klaipėdoje yra „viena rimčiausių ekspertų, landšafto specialistų”.

„Daug ginčijomės dėl skulptūrų, bet tai jau įvykęs faktas, unikali kolekcija, tad siūlome iškelti tik tris, jų autoriai sutiko ir suderino naujas vietas. Dauguma šalinamų medžių yra savaiminiai. Tikslas nebuvo sukurti ką nors naujo, o sutvarkyti tai, kas yra”, – sakė ji.

Pati R. Goliakovienė, prieš pristatydama savo sprendimus, tarstelėjo, kad į posėdį atėję medžių gynėjai su malonumu turbūt pakartų ją ant vieno iš parke augančių ąžuolų.

Prieš jungtinį miesto Tarybos Miesto ūkio ir aplinkosaugos bei Miesto plėtros ir strateginio planavimo komitetų posėdį vyko negausi protesto akcija. Martyno Vainoriaus nuotr.

„Sutvarkymo projektą dar 2012 metais darė Mazurkevičius, irgi buvo atlikta analizė, jau tada reikėjo šalinti savaiminius medžius, būtų buvę jaunesni. Dabar daug kur jie auga kuokštais iš vieno kelmo. Dažnai net lajos nebūna, o anksčiau buvo plačios, gražios senųjų medžių lajos. Ten jokia žolinė, samaninė paklotė neauga, tik juoda žemė. Reikėjo šalinti tuos savaiminis medžius jau prieš 30-40 metų, nes jie atima tiek šviesą, tiek maitinimosi medžiagas iš senųjų. Jei neleisime nė vieno iškirsti, ateityje nė vieno senojo neturėsime. Iškirstus dar kiek atsigautų likusios lajos, tačiau tik kiek, jos jau pilnai neatsigaus. Negalima šios vietos laikyti ir miško parku, nes natūraliame miške auga kitokie medžiai, augalai. Būtų pasodinti 128 nauji medžiai, o taršą sėkmingai absorbuoja ir tankios gyvatvorės. Medžiai turi turėti plačiai išvystytas lajas, kad sugertų teršalus”, – sakė R. Goliakovienė.

Ji pabrėžė, kad visus darbus reikia daryti etapais, nes kurį laiką vaizdas būtų nelabai gražus atsivėrus plikų medžių lajoms.

Blogai viešino?

Posėdyje dalyvausi asociacijos „Klaipėdos žalieji” pirmininkė Liudvika Kuzminčiūtė tikino, kad dėl šio projekto nebuvo tartasi su visuomene, apie jį sužinota tik iš spaudos.

„Surašė viską teisingai specialistė, kad medžiai buvo neprižiūrimi n metų Turime ūksmingą mišką, ypač ties Trilapio gatve. Skaičiuoja, kad yra 1900 medžių, bet yra 1500. Kai augant taršai reikės kirsti tokį kiekį? Reikia tai daryti palaipsniui, bet ar taip bus daroma? Be to, platinant takus gali nukapoti medžių šaknis kaip nuolat daroma. Medžius atsodins tik trečiame darbų etape, o tarša mieste auga. Viešumo stoka totali, buvo galima viską išsiaiškinti anksčiau be konfliktų”, – teigė L. Kuzminčiūtė.

Reaguodamas į tai V. Juška teigė, kad skelbimai apie sprendinių viešinimą buvo skelbiami dienraščiuose „Vakarų ekspresas”, „Klaipėda”, savivaldybės interneto svetainėje.

„Kas norėjo, tas atėjo, diskutavome, priėjome bendrų išvadų”, – sakė tarnautojas.

Daugiausiai kirsti numatytų savaime išaugusių medžių auga Trilapio gatvės rajone. Martyno Vainoriaus nuotr.

„Gal nereikėtų daryti formalaus viešinimo. Matau dvi esmines problemas – medžiai ir tam tikra parko komercializacija. Čia vieninteliai miesto plaučiai ir vienintelė rami vietelė miesto centre, o planuojama nauja krepšinio aikštelė, išplečiama vaikų aikštelė. Kam papildomų 18 automobilių vietų, kai šalia Donelaičio gatvė? Kam terasa, kavinė, kai šalia Mažvydo alėja, kur pilna vietų kavos ar alaus atsigerti. Kodėl naujų medžių atsodinimas keliamas į trečią etapą ir nenurodant terminų? Atsodinkime medžius vietoje terasų, šunų aikštelės. Išgirskime, ką gyventojai sako”, – dėstė miesto Tarybos narys, valstietis Vidmantas Dambrauskas, vėliau net kuriam laikui palikęs posėdį, taip išreikšdamas nepasitenkinimą jam pirmininkavusios Juditos Simonavičiūtės sprendimais neleisti tam tikru metu pasisakyti atėjusiems klaipėdiečiams.

V. Juška aiškino, kad jau detaliajame plane buvo numatyta tokia automobilių aikštelė, nes „pirmiausia galvojama apie žmones su negalia”. Tai esą visai nedidelis kiekis automobilių.

„Jei dar dešimt-dvidešimt metų lauksime, bus dar skausmingesni veiksmai. Visas sklypas apima daugiau nei 9 hektarus – jis daug didesnis nei kapinės. Kavinė, jei verslas tokios pageidautų, galėtų atsirasti už kapinių ribos. O vaikų ir krepšinio aikštelės neišsiplečia”, – dėstė tarnautojas.

Mindaugas Mintautas, Paupių bendruomenės atstovas, tikino, kad jei būtų surengta miestiečių apklausa, niekas nesutiktų, kad šioje vietoje būtų iškirsta tiek medžių.

„Neliks medžių, neliks ir paukščių. Ne vien mums turi būti malonu. Mes einame ten, nes ten miškas”, – teigė Mindaugas Mintautas.

Kad nereikia čia kirsti nė vieno medžio, tikino ir Zita Daugintytė, o Algimantas Švanys ragino tik „labai atsargiai kirsti medžius”.

„Pradinis objektas yra kapinės. Bet mes nebeturime koncepcijos, kas tai yra, Skulptūrų parkas nesuformuotas iki galo. Tai kelias, kuriuo einant galima kažką išgauti. Yra medžių, išaugusių be tvarkos. Bet reikia eiliškumo ir žmonių apsipratimo, ko reikia ir nereikia. Dėl viešinimo tikrai yra problema. Problema yra ir dėl aiškumo, darbų eiliškumo – reikia, kad būtų elgiamasi atsakingai ir kad jo būtų laikomasi”, – dėstė prie istorinės medžiagos, reikalingos projektui, rinkimo prisidėjęs Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto doc. dr. Vacys Vaivada.

Klaipėdos universiteto botanikos sodo vyr. mokslo darbuotoja, želdinių specialistė Rita Nekrošienė savo ruožtu sakė, kad atlikti tyrimai rodo, jog tvarkingai sutvarkytos žaliosiose erdvės sukuria gerokai didesnę ekologinę vertę, teikia geresnes emocijas žmonėms, panaikinamos sąlygos veistis įvairų ligų sukėlėjams, parazitams, sumažėja visokių alergijų.

Politikų įžvalgos

„Aš norėčiau su vaikais iš pietinės miesto dalies čia atvažiuoti, bet nėra jokios žaliosios paklotės. Pasižiūrėkite, kiek buvo viešinta. Atsitinka taip, kad trys ar penki gyventojai tuo metu nepastebėję sukelia didžiulį šaršalą. Parke turi būti ne tik medžiai, bet ir žmonės. Nėra ir iš vaikų ligoninės vaikams kur išeiti pasivaikščioti. Norėčiau pasveikinti administraciją ir paraginti, kad būtų skirtos visos lėšos iškart ir kad per metus, pusantrų būtų viskas padaryta, kad ir nauji medžiai, ir likę senieji sėkmingai augtų”, – sakė liberalė Alina Velykienė.

Jos kolega, valstietis Arūnas Andziulis teigė, kad projektą reikia pradėti nuo naujų medžių sodinimo, nes technologijos dabar yra tokios, kad tai galima padaryti ir nereikia taikstytis prie statybininkų. Esą dabar jau galima pasodinti ir 10 metrų aukščio medžius.

Tuo metu liberalė Lina Skrupskelienė stebėjosi, kaip galima „kvestionuoti specialistų išvadas”.

„Ne tik medžiai, bet ir žolė irgi vertinga, kai kuriuose miestuose ji palieka kuo ilgiau nepjauta, kad valytų orą”,  – sakė politikė.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Analogiškai kalbėjo ir valstietis Arūnas Tuma. Anot jo, projektavo specialistai, tad reikia jiems ir pritarti.

„Dendrologų siūlomas kelias leis atsigauti seniesiems medžiams. O keturi šimtai neatsodinamų medžių bus atsodinti kitose erdvėse”, – sakė miesto Tarybos narė Elida Mantulova.

„Galime ir toliau turėti kaip mišką užžėlusią teritoriją, kurioje nemalonu būti. Reikia, kad visą teritoriją būtų galima pavadinti parku, o ne užžėlusia tankme. Bet kartu būtinai reikia iškart sodinti medžius. Viskas turi būti sutvarkyta iki 1923 metų, kai sukaks šimtas metų Klaipėdos prijungimui”, – sakė vicemeras, konservatorius Arūnas Barbšys.

„Nebijokime nedidelių pokyčių. Galima suderinti visų interesus”, – tikino Audrius Petrošius.

Galiausiai politikai balsų dauguma nusprendė priimti bendrą abiejų komitetų sprendimą, kuriuo Savivaldybės administracija paraginta projektą įgyvendinti iki 2022-ųjų pabaigos, o pats projektas „įgyvendinimo dalyje turi būti koreguojamas”.

Pasak V. Juškos, kai bus darbo projektas, bus žiūrima, „kad darbai būtų vykdomi su didele pagarba”. Tačiau pasibaigus posėdžiui iš jo besiskirstę kai kurie į jį atėję klaipėdiečiai piktinosi, kad visa ši diskusija esą yra bevertė, nes statybų leidimas jau yra išduotas.

Kas suplanuota?

Lygiagrečiai su tvarkymo darbais numatyta vykdyti archeologinius tyrimus – ten, kur bus žemės judinimo darbai. Jų metu būtų surinkti ir kapinių teritorijoje perlaidoti rasti palaikai. Atkastas atramines sienutes ar kitus kapaviečių fragmentus projekte siūloma palikti radimo vietoje.

Pirmame parko tvarkymo darbų etape numatyta šalinti sausus, pažeistus, grėsmingai pasvirusius, nustelbtus medžius ir krūmus parko prašviesinimui, sudarant geresnes sąlygas augti ir formuotis likusioms medžių grupėms.

Projekte numatyta išardyti seną, susidėvėjusią pėsčiųjų takų dangą. Dalis takų centrinėje ir rytinėje senųjų kapinių dalyje projektuojami atkuriant senųjų miesto kapinių takų tinklą. Jis atsekamas remiantis 1949 metų planu, matomas pagal išlikusių atraminių sienelių fragmentus, archeologinius žvalgymus.

Vakarinėje dalyje, kurioje stovi skulptūros, projekte numatyta palikti susiformavusį takų tinklą, naują dangą įrengiant esamų takų trasose.  Numatoma takų danga – natūralios spalvos šiurkštinto betono trinkelės be nuožulnų, kurių paviršius panašus į natūralaus žvyro dangą.

Ardant takų dangą, numatyta demontuoti senus šviestuvus, suolus. Visoje parko teritorijoje numatyta įrengti naują apšvietimą. Papildomas apšvietimas numatytas 1923 m. sukilėlių atminimo paminklui, J. L. Wiener paminklui, Gerlachų kapavietės pašvietimui.

Projekte numatyta sutvarkyti vandentiekio tinklus, įrengti laistymo sistemą.

Parko vakarinėje dalyje, už buvusių miesto kapinių teritorijos, yra vaikų žaidimų aikštelė, krepšinio aikštelė ir šunų vedžiojimo aikštelė. Vietoje šunų dresavimo aikštelės projekte numatyta įrengti krepšinio aikštelę. Vaikų žaidimo aikštelė paliekama esamoje vietoje, ją padidinant buvusios krepšinio aikštelės sąskaita.

Remiantis išlikusia ikonografine ir kartografine medžiaga bus atstatomi raudonų plytų kapinių vartai prie Liepų gatvės ir simboliniai vartų stulpai nuo K. Donelaičio gatvės pusės. Kvartale prie Trilapio gatvės planuojama įrengti istorinės atminties vietą (antkapių ekspoziciją) – memorialą. Tai būtų vieta, kurioje eksponuojami išsaugoti antkapiniai akmenys, paminklai, archeologinių tyrimų metu rasti kapinių reliktai. Čia atsidurtų ir Klaipėdos universiteto teritorijoje aptikti antkapiai, įmūryti į 1952 metų statybos kareivinių gyvenamojo pastato pamatus.

Parke yra išlikęs XIX a. pradžioje, karo su Napoleono metu pastatytas gynybinis šansas, kuriame buvo laikoma patranka. Pokaryje ant viršutinės aikštelės buvo pastatyta altana. Siūloma statinį remontuoti, restauruoti, pašalinti ant statinio augančius ir šaknimis skliautus ardančius medžius, sutvarkyti ir perduoti Mažosios Lietuvos istorijos muziejui edukaciniams renginiams.

Projekte numatyta atstatyti mecenatų Hermann Gerlach ir Marie Gerlach kapavietę pagal išlikusius apmatavimus ir kalvystės muziejuje saugomus autentiškus metalo tvorelės segmentus.

Vietoje esamų dviejų medinių kryžių, žyminčių nepriklausomos Lietuvos karių palaidojimo vietas, būtų pastatyti akmeniniai kryžiai, kurių eskizus savo laiku parengė dalininkas Adomas Brakas. Trijų kryžių kompoziciją numatyta statyti palaidotų prancūzų, lenkų ir belgų karių atminimui. Pagal nuotraukas ir liudininkų prisiminimus dizaineris Kęstutis Mickevičius nustatė, kurioje vietoje buvo palaidoti šie kariai. Pokaryje toje vietoje buvo pastatytas memorialas tarybiniams kariams, žuvusiems Antrojo pasaulinio karo metu. Tad trijų akmeninių kryžių kompoziciją buvo nutarta statyti netoli karių palaidojimo vietos, iškalant visų žuvusiųjų pavardes granito plokštėje.

Taip pat numatyta statyti akmeninį kryžių 22 nežinomiems Vokietijos kariams, žuvusiems 1914 – 1918 metais, kryžius trims Lietuvos artileristams, žuvusiems Klaipėdoje nelaimingo atsitikimo metu. Kryžiai būtų kalami iš akmens, statomi pagal ikonografinę ir kartografinę medžiagą, liudininkų prisiminimus identifikuotose palaidojimų vietose.

Praretinus želdinius, įrengus takus, paklojus vandentiekio tinklus, elektros kabelius ir įrengus parko apšvietimą bei atlikus kitus tvarkymo darbus, planuojama atsodinti liepų alėją prie centrinio tako, įrengti gėlynus, užsėti veją. Istoriniuose šaltiniuose minima, kad kapinėse buvo gausu gėlių – saulutė, levanda, našlaitės, melsvės, pakalnutės. Plačiai tuo metu kapinėse buvo sodinamos rožės, bijūnai, smidrai, lelijos, šiurpiniai gvazdikai, snieguolės, narcizai, šliaužiančios žiemės, gebenės, paparčiai. Anot projektuotojų, paparčius tikslinga panaudoti kaip pagrindinį žolinį augalą projektuojant buvusių kapinių apželdinimą. Teigiama, kad jie kartu su kitais visžaliais augalais, lianomis bei žoliniais augalais suteiktų daliai teritorijos senų apleistų kapinių įvaizdį. Projekte siūloma sodinti pavasarį žydinčius augalus: ryškiai žydinčius rododendrus, azalijas, magnolijas, burkvudo putiną.

Taip pat numatyta parką nuo Trilapio ir S. Daukanto gatvių aptverti neaukšta (0,9 m) segmentine tvora.

Prie pagrindinio tako, arčiau K. Donelaičio gatvės, numatyta perkelti V. Naručio skulptūrą „Motina“, kuri dabar esą disonuoja su J. L.Vynerio kapo paminklu. Perkeliamos būtų ir dvi Arūno Sakalausko skulptūros – „Šauksmas“ ir „Vienišas kalnas“, stovinčios ant inžinerinių tinklų.  „Šauksmui” numatyta vieta prie gynybinio šanso, o antroji įsikurtų ant centrinio tako, arčiau K. Donelaičio gatvės.

Kvartale tarp Trilapio gatvės ir centrinio tako yra 64 palaidojimo vietos, pažymėtos akmens plokštėmis, kryželiais, plastikinėmis gėlių puokštėmis. Jei artimieji pageidautų, siūloma plokštes perkelti į planuojamą memorialinį kompleksą kvartale prie Trilapio gatvės.

Parką numatoma tvarkyti trimis etapais. Pirmojo metu būtų šalinami sausi, pažeisti, nustelbti ir neperspektyvūs medžiai, išardoma susidėvėjusi takų danga, kiti elementai, seni šviestuvai, įrengiami nauja infrastruktūra, taip pat žaidimo ir automobilių aikštelės. Antrojo etapo metu būtų pastatomi simboliniai vartai, įrengiamas memorialas prie Trilapio gatvės, remontuojamas gynybinis šansas, sutvarkoma Gerlachų šeimos kapavietė, pastatomi akmeniniai kryžiai. Paskutiniame etape numatyta įrengti gėlynus, veją, sodinti medžius ir krūmus, parką aptverti tvora, prie vartų pastatyti du informacinius stendus ir terasą edukacijai bei lauko prekybai.

ISTORIJA

Miesto kapinės buvo įsteigtos 1820 m., tačiau yra užuominų, kad jau XVIII a. antroje pusėje čia buvo nedidelės kapinės, kuriose per Septynerių metų karą (1756-1763) laidoti Rusijos ir Prūsijos kariai. Nuo XIX a. pr. čia laidoti visų religijų, išskyrus judėjus, mirusieji.

1856 m. kapinių teritorija buvo beveik užlaidota, todėl miestas kreipėsi į valdžią leidimo užpilti kapines žemių sluoksniu ir senąją vietą panaudoti antriniam laidojimui. Vyriausybė leido panaudoti senąją vietą laidojimui antrąkart – piltos žemės, kurios buvo atgabentos laivais į Klaipėdą kaip balastas. Kadangi senieji kapinių takai liko kaip buvę, kvartalų kraštus teko sutvirtinti atraminėmis sienutėmis, o kai kur sumūryti laiptukus.

XX a. pr. kapinės praplėstos, jos buvo jau „L“ raidės plano. Miestiečių pastangų dėka devyniolikto amžiaus pabaigoje šios miesto kapinės buvo tapusios „rimtimi dvelkiančia, poetiška, pavėsinga, pavasarį lakštingalų, gegučių ir kitų giesmininkų mėgiama vieta. Tai buvo Klaipėdos pasididžiavimas, kurio galėjo pavydėti daug didesni miestai“ (Johanas Zembrickis).

Nuo 1820 m. iki 1937 m. kapinėse buvo palaidota apie 28 930 žmonių.

Po Antrojo pasaulinio karo prasidėjo kapinių plėšimas ir niokojimas. Senosios koplyčios buvo susprogdintos dar 1947 m. Daugybė kapų buvo išniekinta, išgrobtas marmuras ir granitas, išdaužyti antkapiniai paminklai. 5-ojo dešimtečio pabaigoje kapinės visai apleistos.

Kapinės apie 195o-uosius,. Viktor Kittel nuotr.

Iki pat kapinių uždarymo laidota palei Trilapio gatvę, todėl čia išliko daugiausiai lankomų kapų. 1948–1959 m. palaidojimų registracijos knygoje, šiuo metu saugomoje Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus fonduose, įrašas apie paskutinį palaidojimą darytas 1959 m. sausio 24 d., nors, remiantis Olgos Irenos Vičiulytės-Gedgaudienės (gim. 1940 m. Klaipėdoje) liudijimu, paskutinį kartą laidota 1964 m. – priešais 1923-iųjų sukilėlių kapą buvo palaidotas jos uošvis Kazimieras Bubulas.

Nuo 1977 m. šioje teritorijoje pradėtos eksponuoti Smiltynėje vasaros metu skulptorių sukurtos skulptūros, įkurtas Skulptūrų parkas.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

1981–1982 m. vakarinėje teritorijos dalyje, palei Trilapio gatvę, dar stovėjo senieji antkapiniai paminklai. 1983 m. Klaipėdos miesto vykdomojo komiteto sprendimu buvo likviduotos visos kapinės – išardytos metalo tvorelės, betono laipteliai ir sulygintos su žeme senųjų klaipėdiečių amžino atilsio vietos.

Šiuo metu 10 ha parko teritorijoje eksponuojami 116 įvairios tematikos skulptūrų, kurias sukūrė 61 skulptorius per 13 simpoziumų.