„Tik visai atsitiktinai lapkričio 6 d. pastebėjome savivaldybės tinklapyje, kad Prekybos pastato rekonstravimo į svečių namus Herkaus Manto g. 27, Klaipėdoje, projektiniai pasiūlymai yra suderinti (jiems pritarta) Savivaldybės administracijos”, – skundžiasi Pietų Tako gatvės gyventojai.
Jų gyvenimą kartina esą neribojama verslo plėtra, kurio epicentras – broma po „Kapitolijumi” vadinamu pastatu. Pastarajame ir norima įrengti svečių namus.
Kodėl šis praėjimas vadinamas broma, sunku nustatyti, nes jis mažai ką bendro turi su vainikais papuošta arka ar vartais. Pėstieji čia niekuomet nesijautė saugūs, o verslas jau kelis dešimtmečius siekia ją uždaryti.
Tačiau kito pasirinkimo jie neturi, nes norint iš Pievų Tako arba Imanuelio Kanto gatvių patekti į vieną iš populiariausių viešojo transporto „Bibliotekos” stotelę Herkaus Manto gatvėje, reiktų aplink pėdinti vos ne kilometrą.
O iš Pievų Tako gatvės į bromą patenkama žingsniuojant pro verslo valdomas teritorijas, kurios turi užkardas su užrašu „Privati valda”.
Iš abiejų pusių šio praėjimo – privačios aikštelės automobiliams statyti. Viena iš jų – puspilnė.
Kita, priklausanti UAB „Bandužiai”, kuri ir siekia prekybos pastatą Herkaus Manto g. 27 rekonstruoti į svečių namus, yra tuščia.
Pievų Tako gatvės ir jos gretimybių gyventojai dėl tokių užmačių yra rimtai sunerimę. Jie baiminasi, kad po tokių pokyčių transporto eismas pro jų namus dar labiau padidės, o automobilius šioje gatvėje pastatyti ir dabar yra misija neįmanoma.
Be to, plačiu spinduliu aplink automobilių kamšaties ir verslo plėtros epicentre atsidūrusią bromą dauguma parkavimo vietų yra pažymėtos, jog jos skirtos tik tam tikriems asmenims arba atitvertos įvairiais užtvarais.
Vienintelis įvažiavimas g. į sklypą Herkaus Manto g. 27 yra išlikęs tik iš Pievų Tako gatvės, pro gyvenamąjį namą Nr. 14. Šis pravažiavimas (dokumentuose – praėjimas) – prastai apšviestas, siauras. Jame suku prasilenkti dviem mašinoms, pėstieji jaučiasi nesaugūs.
Todėl šio namo gyventojai aktyviai dalyvavo svarstant projektinius pasiūlymus dėl svečių namų įrengimo pastate Herkaus Manto g. 27, teikė pastabas, pasiūlymus. Tačiau į juos nebuvo atsižvelgta. O savivaldybė, didelei gyventojų nuostabai, tokioms permainoms pritarė.
Projektinius pasiūlymus dėl prekybos pastato rekonstravimo į svečių namus su automobilių saugykla parengė MB „Statybų svertas”.
3 aukštų su mansarda prekybos paskirties pastato paskirtį numatoma keisti į viešbučio (svečių namus). Pirmajame aukšte planuojama išsaugoti esamas tris parduotuves jų nerekonstruojant. Antrajame, trečiajame ir ketvirtajame aukštuose būtų įrengiami svečių namai – 36 kambarių numeriai su viena studija ir 13 sandėliukų.
Projektuojama ir automobilių stoginė-saugykla su 30 automobilių stovėjimo vietų. Patekti į antrą jos aukštą automobiliai galės liftu-keltuvu. Teigiama, kad parduotuvėms pagal reglamentą reikia 12 automobilių stovėjimo vietų, viešbučio patalpoms – 18 (viena vieta dviem kambariams).
Anot gyventojų, nors anksčiau buvęs kelias per Herkaus Manto g. 31 sklypą į pastato Nr. 27 sklypą yra užtvertas, tačiau „nėra panaikintas bei egzistuoja ir šiuo metu“. Projekte nurodyta aplinkybė, kad šiuo keliu negalima naudotis, nes jis „yra užtvertas” esą yra abejotina ir nepakankamai pagrįsta, nes kelio užtvėrimu pavadinti kilnojami gėlių vazonai, pastatyti ties sklypo riba. Pievų Tako g. 14 namo gyventojai siūlo būsimiems svečių namų savininkams naudotis šiuo keliu. Nes dabar jie esą yra priversti į savo butus patekti tiesiai iš pravažiavimo link bromos. O šis pravažiavimas galiojančiuose dokumentuose išties vadinamas pėsčiųjų taku ir „įtvirtintas NTR CDB įregistruotu servitutu yra skirtas pėstiesiems” patekti iš/į Herkaus Manto g. į Pievų Tako gatvę.
Kadangi savivaldybė į tokius argumentus nekreipia dėmesio, gyventojai surašė skundą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai. Ateityje galbūt ieškos tiesos ir teismuose.
Iš straipsnio neskanus kvapelis – kažką atvirioji klaipedele prastūminėja nes toks „saldus“ straipsnelis, kaip su tuo bromu yra blogai. Tad … jei tas bromas nebūtu servituto keliukas o greičiausia kažkada tai buvo servitutas, ji jau senai butu versliukai uždare. Gera daryti miesteliams??? Kažkas neįtikėtina. Nebūna geradėju NT plėtotuoju. Būna kitaip…. Klaipėda tiesiog blizga nuo pastatu prabangos O siaips jei neuždarė, vadinasi teisiškai i tai versliukas neįkirto ir to negalėjo padaryti. O šiaip tas bromas jau nuo seno, turbūt net pensininkai gali prisiminti kaip merginas jame „knirkino“ po filmuko Žemaitijoje. O jei rimčiau bromas gal ir ne toje vietoje bet buvo ir sakykim taip liko o dabartiniame auto kieme niekas neįrengė pėsčiųjų taku, nes kažkas statėsi, kažkas prisidavė o savivaldybe turbūt buvo sava dėl tokios nesutvarkytos situacijos. O dabar kai jau laikai tolimi gal kažkas pakeitė tos teritorijos detalu planeli ir atsidaro galimybė bromą panaikinti ir tt. Tokia ta galima tiesa apie … O šiaips jei Atvira Klaipėda butu rimta ir nuosekli analitiniams straipsniams ji pasidomėtu spaudos archyvuose kada tas pastatas ar salia jo buvo rekonstruoti, ką to statinio tuometiniai seimininkai viešai per spauda žadėjo ir ką tuometiniai valdininkai ramino visuomene dėl praėjimo. Šiaip gal koks nors atviros klaipėdėlės spyglys prisimins ir save kaip tai įvyko kad prie Žemaitijos ir Kapitolijaus šaligatvis tapo kvailu kalneliu o ne normaliu šaligatviu pėstiesiems. Uh kaip tais laikais savivaldos valdininkai dirbo versliukams. Dabar turbūt gyvena užmiesčiuose arba privačiose valdose.
Gerbiamas, Artūrai, gal galite pasidomėti, kokia statybų inspekcijos pozicija, jei kaimynai yra padavę skundą, įdomu, ar Inspekcija mato pažeidimus?
Ko tik ne padarysi , kad nusipirkti namą Tenerifėi…
Blogiausiu atveju į trilitrinius …sugrūsti galima!
Kas duris su “koja atsidarinėja” savivaldybei , tas ir projektus pasitvarko..
Savivaldybė ne pirmą ir ne paskutinį kartą „prasileidžia”. Ir nauja valdžia nieko nekeičia ir nepakeis: kas „kaulą numeta” – tam „durys koja ir atsidaro” 🙂 O verslas, kaip verslas, „taiko įstatymą”: ramiai sau daugiabutį įrenginėja po motelio-viešbučio priedanga. Pasirodo priedanaga labai rimta, nes tie biurokratai, kuriems mes atlyginimus mokame, nieko nemato 🙂
Pažeidimas padarytas ner per pėsčiųjų taką ,skirtą privažiuoti mašinomis iki vieno pastato naudotojų, apgaule bando paversti privažiuoti prie svečių namų. Būsimų svečių namų privažiavimas buvo bendras su Žemaitija, tačiau dabar norima lipti per pėsčiųjų ir mažo daugiabučio „galvą” , o ne aiškintis su tais, kurie matyt turi daug galių, dėl užtverto bendro servitutinio pravažiavimo. Nelegalus šlagbaumas daugybę metų buvo ant valstybinės žemės , ir niekas valdžioje to „nematė”, nors kaimyninis namas skundėsi ir skundėsi.
Visą gyvenimą ten buvo gatvele, bet statant tuometinį kapitolijų buvo leista padidinti užstatymo plotą ir taip atsirado bromas.Va tada ir prasidėjo problemos: vartai rakinami, be apšvietimo ir t.t. Juk čia praėjimas į Jūreivystės mokyklą ir kt.Stebina verslininko įžūlumas ir vyr.architekto Mockaus
drąsa.Iš kur berniukui tiek drąsos?
Alkani, matyt, berniukai labai
KUR KERTASI FINANSAI IR PAPRASTAS ŽMONIŠKUMAS, KAŽKODĖL LIETUVOJE, DAŽNIAUSEI LAIMI KAPITALAS. KYLA KLAUSIMAS, (MANO MANYMU IR TAIP VISKAS VISIEMS AIŠKU), AR TIK NEGAVO KAS Į KIŠENĘ?
kad gavo.Visi gauna. Visada.Antraip nebūtų tų sveiku protu nesuprantamų sprendimų.
Kaip besuktume galvas ir vaidintumėm žaliuosius, mašinos iš senamiesčio neišnyks. Čia gyvena žmonės ir jie važinėja automobiliais. Ateičiai reikėtų požeminių ar daugiaaukščių stovėjimo aikštelių.Gruntinis vanduo yra pakankamai aukštai, lieka daugiaaukštės aikštelės.
Artūro naujienų agentūra praneša: „Kadangi savivaldybė į tokius argumentus nekreipia dėmesio, gyventojai surašė skundą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai. Ateityje galbūt ieškos tiesos ir teismuose.” Galbūt artūras ir bus tas mediatorius, kuris, galbūt už padorų atlygį išspręs šią sudėtingą problemą.
Mažiau automobilių miesto centre kitaip problemos niekada neišspręsite. Kike didės aikštelių – tielk dvigubai daugės mašinų. Yra nemokomos stovėjimo aikštelė prie Studlendo ir Klaipėdos universiteto:)
Sutinku. Žmonės su automobiliu tiek suaugę, kad nebeįsivaizduoja gyvenimo be jų. Bet nėra kur jų paslėpti. Trukdo požeminiai gruntiniai vandenys ir pinigų stoka. Nesame JAE, kad brangius projektus realizuoti. O mašinų aikštelių gausa labai gadina bendrą miesto vaizdą.
Pritariu. Miestas galėtų būti orientuotas į darnų judėjimą, juoba Klaipėdoje puikiausios sąlygos važiuoti dviračiu, eiti ar naudotis viešuoju.