Klaipėdos miestas ypatingas vien tuo, kad per visą miesto ilgį šiaurės-pietų kryptimi driekiasi uostas, į kurį veda svarbios valstybinės magistralės, tad visas transportas, bandantis pasiekti uostą, vienaip ar kitaip važiuoja per miesto teritoriją, kai didieji Europos uostamiesčiai savo uostus turi įkurdinę už miesto ribų. Tai labai svarbus niuansas kalbant apie oro kokybę uostamiestyje. O turint galvoje, kad Lietuvoje vyrauja vakarų oro masių pernaša – iš miesto vakaruose įsikūrusio uosto teršalų sklaida vyksta vakarų-rytų kryptimi po visą miesto teritoriją – mūsų geografinė padėtis teršalų pernašos atžvilgiu neatrodo gera.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Žinoma, uostas savo veiklas šiuo metu smarkiai apribojęs ir pagrindinis teršėjas yra transportas – tą pripažįsta turbūt daugelis. Tačiau stebint kietųjų dalelių ir azoto dioksido pasiskirstymą Klaipėdos mieste – būtent šie teršalai labiausiai siejami su transportu – tai pagrindinės tų teršalų koncentracijos vietos yra Baltijos žiedas, „Klasco“ teritorija, „Begos“ zona, Herkaus Manto ir Liepų gatvės sankryža bei Naikupės ir Debreceno gatvių  sankryža. Šie duomenys puikiai parodo, kad būtent transportas yra pagrindinis teršėjas mieste, nes teršalų koncentracijos didžiausios labiausiai pravažiuojamose sankryžose.

Vis dėlto svarbu atkreipti dėmesį, kad padidėję kietųjų dalelių kiekiai ir azoto dioksido rodmenys prie uosto zonų byloja apie uosto reikšmę tam pačiam transporto srautui ir miesto oro kokybei – uosto link nuolat judantis sunkiasvoris transportas kelia padidintą taršą būtent minėtose miesto vietose – ties „Klasco“ ir „Bega“.

Oro kokybės stebėsena toli gražu nėra pinigų švaistymas ir tuščias duomenų rinkimas, tai, sakyčiau, labiau tikslingas gyventojų informavimas esant padidintai oro taršai bei sudaryta galimybė mokslininkams ir tyrėjams stebėti oro teršalų ir meteorologinių sąlygų ryšius, įvertinti teršalų sklaidos galimybes. Tai pasitarnaus ir pačiai savivaldybei užsakant oro kokybės tyrimus.

Šiuo metu su oro tarša dirbantys tyrėjai yra priversti patys matuoti oro taršą įvairiose miesto vietose, taip švaistydami savo laiką duomenų rinkimui, vietoj to, kad atliktų analizę, susietą su gyventojų sveikata ar meteorologinėmis sąlygomis iš jau surinktų kas valandinių savivaldybės duomenų. Svarbiausia – oro monitoringo buvimas pavers miestą moderniu ir šiuolaikišku, o gyventojų sveikata yra prioritetas kalbant apie gyvenimo kokybę.

Europos Sąjungos institucijos seniai pripažino, kad oro tarša vidutinę gyvenimo trukmę sumažina 7 metais, mat kietosios dalelės giliai prasiskverbia į plaučius ir kraujotakos sistemą nulemdamos įvairias lėtines ligas, lemiama net gyventojų reprodukcinė sistema, padažnėja odos ligų atvejų.

Taigi, prieš rinkimus politikų dalinami pažadai apie oro monitoringo stotelių įrengimą nėra šiaip sau dalinami, gi visada apeliuojama į jautriausius gyventojams klausimus. Tačiau kažkodėl rinkimams pasibaigus pradedama svarstyti – o gal oro monitoringo sistemos įrengimas tai pinigai, paleidžiami vėjais?