„Pinigai – vėjais”, – taip diskusiją dėl projekto „Klaipėdos miesto savivaldybės automatinių (stacionarių) aplinkos oro kokybės stebėjimo stotelių įrengimas“ teikimo Europos sąjungos finansinei paramai gauti apibendrino miesto Tarybos narys Arūnas Tuma. Tačiau sprendimo projektui tiek jis, tiek visi kiti trečiadienį posėdžiavusio Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto nariai pritarė bendru sutarimu. 

Daugiausiai klausimų šio posėdžio metu turėjo Vidmantas Dambrauskas. Jis domėjosi, ar neatsitiks taip, kad už 300 tūkst. eurų įsigytų oro kokybės stebėjimo stotelių eksploatavimą vėliau savivaldybei teks sumokėti dar tiek pat. Rasa Jievaitienė, Savivaldybės administracijos Aplinkosaugos skyriaus vedėja, paaiškino, kad stotelių priežiūra ir aptarnavimas kasmet gali kainuoti po 20 tūkstančių eurų. Ši paslauga bus perkama 5 metams.  

V. Dambrauskas prognozavo, kad viso projekto kaina bus apie 500 tūkst. eurų. Pasak jo, miestietis tikisi, jog miesto valdžia, „išleidusi pusę milijono pinigų”, nustačius oro taršos viršijimą, operatyviai imsis priemonių kaltininkams sutramdyti.

„Tuomet mes negalėsime sakyti: oi, mes negalim, oi, mes nesujungti, oi, mes pranešim”, – sakė politikas ir teigė, kad šiuo sprendimu „prisiimama ant galvos ir tam tikra atsakomybė”.

„Gera yra žinoti, kokia situacija <…>. Kalbėdavo, kad uostas teršia. Dabar tas uostas veiklos beveik nevykdo. Dabar tos kietosios dalelės – nuo transporto. Tai kaip mes įtakosim?”, – klausinėjo V. Dambrauskas. 

R. Jievaitienė atsakė, kad transporto kontrolė yra savivaldybės kompetencija. Be to, esą bus matuojamos ne vien kietosios dalelės. Dauguma taršos matuoklių bus įrengti ir palei uostą: Sportininkų gatvėje, ties Klaipėdos jūrų krovinių kompanija („Klasco“), Rūtų gatvėje, Smeltės kvartale. Tai pat – Šilutės plente, ties Budelkiemio gatve. Pasak jos, stotelės bus išdėstytos atsižvelgiant į gyventojų skundus dėl padidėjusios oro taršos iš pramonės įmonių.   

Vedėja teigė, kad transporto taršą „kas sukelia ir kiek sukelia, mes žinom” ir esą galima imtis priemonių. O duomenų apie kasdienę pramonės taršą šiandien miestas neturi.

Į klausimą, kokios ateityje bus priemonės suvaldyti nustatytą taršą, nubausti įmones, ji atsakė, kad visi duomenys nedelsiant bus perduodami pačioms įmonės ir jas kontroliuojančioms valstybės institucijoms. 

Tačiau politikams visa valstybinė kontrolės sistema ir net Savivaldybės administracijos vidinė sistema pasirodė esančios labai painios ir nesuprantamos. A. Tuma teikiamą sprendimo projektą įvertino taip: „Neturiu klausimų, bet man čia… Pinigai – vėjais”.

Iki tol daug abejonių išsakęs V. Dambrauskas situaciją užviršavo taip: „Visi užsirašėm į savo programas stacionarių stotelių pastatymas, tai turime vykdyti. Bent ištransliuoti miestiečiams. O daryt turim”, Tai, anot jo, visos partijos ir komitetai prieš rinkimus žadėjo. Jam antrino ir opozicijos lyderis, konservatorius Ugnius Radvila.

Klaipėdoje šiuo metu veikia dvi valstybinės nuolatinio aplinkos oro monitoringo stotys. „Tačiau nėra išvystyta savivaldybės nuolatinio aplinkos oro monitoringo stotelių infrastruktūra. Dėl nuolatinio aplinkos oro monitoringo stotelių trūkumo susidaro aktualių ir kokybiškų nuolatinio aplinkos oro monitoringo duomenų trūkumas, todėl nėra užtikrinamas efektyvus gyventojų informavimas apie gyvenamojoje aplinkoje esančią momentinę aplinkos oro taršą”,- rašoma miesto Tarybai teikiamo sprendimo projekto aiškinamajame rašte. 

Todėl siekiama išplėsti savivaldybės aplinkos oro monitoringo tinklą, įrengiant šešias automatines (stacionarias) aplinkos oro kokybės stebėjimo stoteles su integruota nuotoline duomenų perdavimo, saugojimo ir pateikimo įranga. Stotelėse, priklausomai nuo vietos aplinkybių, būtų pasirinktinai matuojama kietųjų dalelių KD2,5 ir KD10, lakiųjų organinių junginių, sieros vandenilio, amoniako koncentracija. Teigiama, kad Klaipėdoje naujai įrengtų stotelių matavimų KD2,5 ir KD10 duomenys bus tinkami naudoti ir valstybinio aplinkos (oro) monitoringo tikslams.

Bendra preliminari šio projekto vertė – 367,7 tūkst. eurų. Iš jų preliminari ES lėšų suma sudaro 312,5 tūkst. eurų, savivaldybės biudžeto lėšos – 55,2 tūkst. eurų. Didžiausia galima projekto ES finansuojama dalis sudaro iki 85 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

„Atvira Klaipėda” pernai rašė, kad savivaldybei per metus taip ir nepavyko nusipirkti suplanuotų penkių stacionarių matuoklių.