Gruodžio 21 d., ketvirtadienį, 17 val., Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekos Nišinėje galerijoje atidaroma Bernardo Aleknavičiaus (1930–2020) paroda „Pro langą“. Fotografijos šiai parodai atrinktos iš kelių tūkstančių negatyvų, saugomų bilbliotekos Kraštotyros ir skaitmeninimo skyriaus archyvuose.

Tai kadrai, užfiksuoti apie 1968–2006 metus pro fotomenininko buto langus, Vytauto gatvėje, Klaipėdoje. 

B. Aleknavičiaus fotografijoje vyraujantis optimizmas, vidinė šviesa, tikėjimas žmogumi visuomet išskyrė jo darbus iš kitų klaipėdiečių kūrybos. Baltuoju metraštininku vadinamam fotografui buvo svarbus ne tik dokumentinis fotografijos pagrindas, bet ir estetinis jos apvalkalas, subtiliai atveriantis kintantį laiko, asmenybės ir tradicijų santykį. Kad ir kokių temų autorius ėmėsi, niekuomet nevaizdavo negatyvių realybės pusių, įtemptų ar konfliktiškų situacijų. Net ir fiksuodamas gyvenimą pro savo buto langus jis ieško šviesių akimirkų. Tiesa, būdamas sąžiningas kronikininkas negalėjo apeiti ir niūresnių ar net skaudžių daugiabučio gyventojų gyvenimo momentų. Ir vis tik šiame jo rinkinyje daugiau optimistinių nei niūrių ar slegiančių vaizdų. 

Parodoje „Pro langą“ – iš B. Aleknavičiaus negatyvų atrinkti kadrai. Fotografas daug metų stebėjo gyvenimą pro savo buto langus ir fiksavo įdomiausius jo epizodus. Jo archyve šia tema – keli tūkstančiai negatyvų. Akivaizdu, kad jį domino ne tik ryškiausi gyvenimo įvykiai, besimainantis urbanistinis peizažas, kuomet senąją architektūrą išstūmė nauji pastatai. Tas pačias vietas jis fiksavo ir besikeičiant paros ar metų laikams, kai sniegas gatvėse užslopindavo miesto šurmulį, lietaus vanduo užtvindydavo aikšteles ar pavasariniai obelų žiedai išdabindavo kiemus. Ir dabar beveik visada jo dėmesio centre buvo žmogus. Kažkur nueinantis ir vėl sugrįžtantis, kaip ir gatvė, miestas, gyvenimas – nuolatinėje kaitoje. Daugiabučio kiemas B. Aleknavičiaus fotografijose – pilnas gyvybės. Jos primena mums laiką, kai visas žmonių gyvenimas vyko visai čia pat, šalia jų miegamųjų ir virtuvių. Kai vienoje erdvėje, viename kieme buvo švenčiamos vestuvės, krikštynos, organizuojamos laidotuvės. Tai – metas, kai kiemai dar buvo pilni murzinų vaikų, prasimanančių keisčiausių žaidimų statybvietėse, balose ar tiesiog ant šaligatvio praeiviams po kojomis. 

„Dabar tai jau sunkiai įsivaizduojama. Miestas nuo to laiko labai pasikeitė. B. Aleknavičiaus vaizduojamos dienos nuėjo. Daug kas pamiršta, todėl daug kas autoriaus fotografijose kelia nuostabą. Kita vertus – tai ne tik Vytauto gatvės, kurioje B. Aleknavičius gyveno, kronika. Tai ir buvusio gyvenimo lyrika, dabar jau su ryškiu nostalgijos prieskoniu. Stebina tik tai, kad jau tada, prieš kelis dešimtmečius fotografuodamas kasdienį niekuo neišsiskiriančių žmonių gyvenimą, B. Aleknavičius sugebėjo taip įtempti būties stygą, kad ji nepaprastai jaudinančiai virpa ir šiandien”, – rašo parodos kuratorė menotyrininkė Danguolė Ruškienė. 

INFORMACIJA

Bernardas Aleknavičius (g. 1930 m., Lekėčiuose) 1949–1951 m. mokėsi Kauno mokytojų seminarijoje. Baigęs mokslus, mokytojavo Kačerginės vidurinėje mokykloje, kurioje, paragintas archeologo Petro Tarasenkos, įkūrė Kačerginės kraštotyros muziejų. 1960 m. pradėjo žurnalistinę veiklą. Trejus metus dirbo Kauno rajono laikraštyje, buvo agentūrų TASS ir ELTA fotokorespondentu Klaipėdoje ir Žemaitijoje. Čia kartu su Venantu Butkumi įkūrė „Lietuvos žvejo“ savaitraštį, o su Kelmės rajono laikraščio fotokorespondentu Algimantu Bitvinsku – Žemaitijos žurnalistų fotomėgėjų klubą. Buvo Lietuvos fotomenininkų draugijos (dabar – Lietuvos fotomenininkų sąjunga) organizacinio komiteto narys. Surengė apie 20 personalinių parodų, kurios buvo eksponuojamos ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Gyvendamas Klaipėdoje, B. Aleknavičius aktyviai dalyvavo miesto kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime. Jam suteikti Klaipėdos garbės piliečio ir Klaipėdos kultūros magistro vardai.

Mirė 2020 m. lapkričio 29 d. Klaipėdoje. Palaidotas Lekėčiuose (Šakių r.). 

Paroda veiks iki kovo 2 d.