Susitikimo su Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų (KPPAR) nariais metu susisiekimo ministras Marius Skuodis ketvirtadienį pareiškė, jog tikisi, kad Vyriausybė iki vasaros priims sprendimą dėl Klaipėdos pietiniam aplinkkeliui reikalingų teritorijų planavimo procedūrų.

Paskutinį kartą apie šį dar nuo pirmo XXI amžiaus dešimtmečio vis judinamą projektą garsiau buvo kalbėta 2022-ųjų rugpjūtį vykusio Klaipėdos uosto plėtojimo tarybos posėdžio metu.

„Pasigendu ūkiško požiūrio“, – apie šiuo metu turimą rezultatą sakė ministras.

Neįveikiamas amžiaus projektas

2008-ųjų pavasarį buvo paskelbta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės užsakymu rengiama pietinio aplinkkelio galimybių studija. Pietinis aplinkkelis regėtas keturių eismo juostų, kelyje į Šilutę planuota įrengti dviejų lygių sankryžą.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai (KVJUD) buvo pavesta iki tų metų birželio pabaigos parengti Klaipėdos viešojo logistikos centro ir pietinio aplinkkelio parengiamųjų darbų bei statybos priemonių planą, kuriame būtų numatyti konkretūs terminai, vykdytojai ir finansavimo šaltiniai.

Po poros metų buvo pristatytas ir detalusis planas. Jis numatė, kad 6,7 km ilgio kelias prasidės Minijos gatvės ir Jūrininkų prospekto sankryžoje ir tęsis iki geležinkelio pervažos Taikos prospekte. Kita jos dalis turėjo eiti į pietus nuo geležinkelio stoties „Draugystė”, kelio Klaipėda-Šilutė kryptimi link Dumpių. 2010-ųjų rudenį tokį detalųjį planą patvirtino Klaipėdos rajono taryba. Tada kalbėta, kad šio kelio tiesimas gali atsieti apie 184 mln. litų. 9 mln. litų iš šios sumos būtų reikėję išpirkti apie 37 ha teritorijos iš keliolikos žemės savininkų. Dalis jų tada aktyviai priešinosi tokiems planams ir 2012-ųjų vasarą pasiekė pergalę – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) iš dalies patenkino bendrovės „Ferteksos transportas“ skundą bei panaikino detaliuosius sprendinius. Žiniasklaida skelbė, kad iki tol planavimo procedūroms jau buvo išleista 3,5 mln. litų. Po minėtojo teismo sprendimo jos buvo atnaujintos.

2013 m. birželį Seimas pripažino šį aplinkkelį valstybinės reikšmės objektu.

2015-ųjų vasarą Vyriausybė priėmė sprendimą, pagal kurį buvo patikslintos Klaipėdos rajono ir Klaipėdos miesto savivaldybių valstybinės reikšmės miškų plotų schemos. Leista išbraukti iš valstybinės reikšmės miškų plotų detaliuoju pietinio aplinkkelio planu planuojamą miško žemę ir ją paversti kitomis naudmenomis. Tuomet teigta, kad taip įveikta paskutinė kliūtis rengiant naują detalųjį planą. Jis Klaipėdos savivaldybėje buvo patvirtintas tų metų rudenį, bet ir vėl bendrovės „Ferteksos transportas“ apskųstas teismams. 2017-ųjų balandį LVAT galutiniu sprendimu jau atmetė šios įmonės skundą. Tačiau po to projektas prapuolė iš politikų darbotvarkės.

Apie jį garsiai buvo prabilta tik 2022-ųjų rugpjūtį vykusio Klaipėdos uosto plėtojimo tarybos, kuriai pirmininkauja M. Skuodis, posėdžio metu. KVJUD generalinis direktorius Algis Latkas tada pareiškė, kad įgyvendinant pietinio uosto statybų projektą būtinai reikėtų grįžti prie pietinio aplinkkelio projekto, bet tai esą neturi būti keturių juostų autostrada, kaip kad projektuota anksčiau. Tačiau Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) vadovas Vaidotas Šileika paprieštaravo tokiai pozicijai. Anot jo, šį projektą reikėtų spartinti kuo greičiau, nes jau dabar yra daug problemų su transportu pietinėje dalyje dirbančioms kompanijoms.

„Reikia tvarkingą normalų kelią daryti, nes jis bus keliems dešimtmečiams. Vėjo jėgainių keliuku neišveši. Turi būti keturių juostų kelias su normaliais spinduliais, nuovažomis”, – sakė V. Šileika.

Automobilių kelių direkcijos Transporto infrastruktūros planavimo ir inovacijų departamento direktorius Aivaras Vilkelis tada taip pat išsakė nuomonę, kad aplinkkelis tikrai turi būti keturių juostų. Tų dienų kainomis toks kelias esą galėjo atsieti 70-100 mln. eurų. Procedūroms neva reikėtų apie šešerių metų, o statyboms – dar 2-3 metų.

Tuometinis Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis teigė, jog specialusis pietinio aplinkkelio planas yra parengtas, teritorijos rezervuotos ir jei būtų politinė valia, procesas esą vyktų gerokai sparčiau nei dabar kalbama.

„Dėl pietinio aplinkkelio turime neišvengiamai judėti, blogiausia jei pastatome pietinį uostą, o transporto infrastruktūros neišplėtojame”, – tada sakė ministras, kartu pareiškęs, kad terminai, jog aplinkkelis atsiras per 8-10 metų, jo tikrai netenkina.

Galiausiai buvo nuspręsta sukurti darbo grupę iš skirtingų institucijų, kuri įvertins optimalius pietinės uosto dalies susisiekimo mazgo sprendinius.

Įpėdiniai tęstų?

Ketvirtadienį vykusio susitikimo su KPPAR nariais metu M. Skuodis pareiškė, kad jo netenkina tai, kas iki šiol padaryta aplinkkelio klausimu.

„Pasigendu ūkiško požiūrio, kur jis konkrečiais turi eiti. Vis kalbama tik apie galimybių studijas“, – teigė ministras.

Anot jo, Susisiekimo ministerija imsis iniciatyvos, kad Vyriausybė iki vasaros priimtų sprendimą dėl reikalingų teritorijų planavimo procedūrų.

Tuo metu verslininkas Audrius Pauža ministrui priminė, kad esminiai tokie darbai jau buvo padaryti, esą reikia tik kai ką pakoreguoti pagal dabartinę situaciją.

„Pasikelsime tuos dokumentus“, – žadėjo ministras. 

Pasak jo, nors šios valdžios kadencija jau eina į pabaigą, visai realu, kad pradėti darbai dėl aplinkkelio būtų tęsiami ir naujosios, nes realybę esą yra tokia, kad paprastai 80 proc. darbotvarkės sudaro anksčiau pradėti projektai. 

„Labai tikiuosi, kad pereisime nuo metų metus trunkančių svarstymų, kur tas aplinkkelis turi būti, nuo studijų, bijant priimti sprendimus, prie sprendimų planuoti teritorijas aplinkkeliui. Vyriausybė tokį sprendimą turėtų priimti. Yra diskusijų diskusijos. Visi sutaria, kad reikia, bet kodėl neprieiname prie to, kurioj vietoje reikia ir kaip mes jį darom? Va čia man yra neatsakytas klausimas. Uostas ėmėsi lyderystės, bet vis tiek kalbama, kad „reikia išanalizuoti“. Aš manau, kad sprendimai yra aiškūs – pradėti rengti specialųjį planą, žemės išpirkimas, o tada jau projektuojam ir statom. Nėra čia sudėtingas projektas, tiesą pasakius“, – po susitikimo atsakydamas į „Atviros Klaipėdos“ klausimą, ką konkrečiai dabar darys ministerija ir Vyriausybė, teigė M. Skuodis.