Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) pavasarį pradės likusios pėsčiųjų ir dviračių tako Smiltynė-Nida atkarpos pro Juodkrantę link Pervalkos, Preilos ir jūros link rekonstravimo darbus. Bendras darbų metu numatomas įrengiamo tako ilgis – beveik 22 km.
Skelbiama, kad dalies planuojamų darbų atlikimui Kelių direkcija jau pasirašė 3,8 mln. be PVM vertės sutartį su viešąjį konkursą laimėjusia rangos darbų bendrove UAB YIT Lietuva. Likusių darbų įgyvendinimo sutartis bus pasirašyta artimiausiu metu.
„Kuršių nerijos takas neabejotinai yra vienas iš mums ypač reikšmingų projektų, kurio kelis dešimtmečius laukta rekonstrukcija pralaužė ledus ir link finišo tiesiosios juda tik dėl glaudaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo. Jau šių metų antrą pusmetį dviračiais galėsime patogiai ir saugiai keliauti nuo Smiltynės iki pat Nidos“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Numatyta, jog rekonstravus šias atkarpas, pėsčiųjų ir dviračių taką Smiltynė-Nida, jis bus 2,5–3,5 m pločio, su asfalto danga, įrėminta bortais. Tai leis užtikrinti, kad esant poreikiui specialusis transportas tinkamai galėtų naudotis susisiekimo infrastruktūra ir nepažeistų rekonstruoto tako konstrukcijos.
2,5 m pločio takas rengiamas Naglių gamtinio rezervato teritorijoje, siekiant sumažinti žalą saugomoms gamtos vertybėms. Ties Juodkrante, 2,77 km ilgio atkarpoje, bus rengiama 5,5 m pločio dviračių gatvė su 2 m pločio šaligatviais pėstiesiems. Šioje atkarpoje taip pat numatoma įrengti 37 automobilių stovėjimo vietas.
Projekto metu rekonstruojamose tako atkarpose suplanuota įrengti ir poilsio aikštelės su suoliukais ir dviračių stovais. Prieš numatytus pėsčiųjų ir dviračių tako rekonstrukcijos darbus, Kelių direkcija jau atliko būsimos veiklos poveikio reikšmingumo įsteigtoms ir potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms vertinimus. Juose nurodytos palankios Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos išvados. Šiuo metu yra rengiamas vidinės miškotvarkos projektas.
Primenama, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija praėjusių metų vasarą Smiltynėje oficialiai atidarė pirmąją rekonstruotą Kuršių nerijos pėsčiųjų ir dviračių tako dalį. Rekonstruotos atkarpos ilgis – 13,5 km.R ekonstrukcijos metu takas buvo praplatintas, jame įrengta papildoma apsauga nuo medžių šaknų ir sustiprinta dangos konstrukcija.
Bendras tako Smiltynė–Nida ilgis yra apie 50 km. Didžiąja tako dalimi, beveik 36 km nuo Smiltynės iki Preilos, rūpinasi LAKD, likusia dalimi – Neringos savivaldybė.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama
Labai gerai, tik gaila, kad darbai neprasidėjo dar pernai rudenį, kaip buvo tikėtasi, todėl panašu, kad ateinančią vasarą dviratininkai ir vėl susidurs su kliūtimis keliaujant dviračiais po Kuršių neriją.
Tai ypatingai aktualu atvykstamojo turizmo kompanijoms, kurios yra suplanavusios ir pardavusios keliones dviratininkams Lietuvos pajūryje, ir pavieniams keliautojams, kurie yra suplanavę keliauti dviračiais po Lietuvą, įskaitant ir plačiai išreklamuotą nuostabiąją Kuršių neriją.
Tikimės, kad jau šiais metais Susisiekimo ministerija bus pasiruošusi užtikrinti tarptautinių įsipareigojimų laikymąsi dėl dviračių trasų „EuroVelo“ nepertraukiamumo, o esant reikalui uždaryti dviračių trasą, nes realu, kad statybos metu dviračių takas bus netinkamas naudojimui, turėtų būti sudaromi alternatyvūs keliavimo būdai ar maršrutai, pvz., užtikrinti saugesnį dviratininkų eismą pagrindiniu keliu apribojant automobilių greitį ir jį kontroliuojant, arba pervežant dviratininkus autobusu su dviračių priekaba, kad išvengti važiavimo pavojingu keliu kartu su automobiliais.
Praeitų metų patirtis parodė, kad vietiniai valdininkėliai su meru priešakyje iš Neringos savivaldybės nesugebėjo ir nenorėjo užtikrinti tarptautinių įsipareigojimų laikymosi. Tuo pačiu pamatėme, kad Neringos savivaldybės klerkai sugebėjo „nulaužti“ Susisiekimo ministerijos valdininkų poziciją dėl „EuroVelo“ trasos tarptautinių įsipareigojimų laikymosi.
To pasekmė buvo pagrindiniame Neringos kelyje padidintas greitis, todėl dviratininkams čia važiuoti pasidarė dar pavojingiau. Buvo daug dviratininkų, kurie nepaisė tokių draudimų, o ir negalėjo paisyti, nes turėjo kažkaip tai pasiekti savo užsakytą ar kelionių agentūros prieš metus ar du užsakytą viešbutį Juodkrantėje ar Nidoje, nes kitos alternatyvos keliauti saugiau nebuvo sudaryta.
Valdininkai iki šiol nesupranta, kad daugeliui dviratininkų dviratis yra ne pramoga, bet susisiekimo priemonė norint pasiekti viešbutį ar kitą traukos objektą vietoj naudojimosi automobiliu ar autobusu!!!
Yra naivu tikėtis, kad paskutinę minutę įvedus draudimus važiuoti dviračiais per Kuršių neriją, visi dviratininkai, ypač užsieniečiai, turėtų apie tai iš kažkur tai sužinoti ir atsisakyti keliauti dviračiais Kuršių nerijoje, nors kelionės užsakytos/suplanuotos prieš metus ar anksčiau…
Vadinasi, nelogiški draudimai važiuoti dviračiais Kuršių nerijoje, nesukuria saugesnių eismo sąlygų nei dviratininkams, nei automobilių vairuotojams. Kad tokių situacijų būtų kuo mažiau, laukiame iš Susisiekimo ministerijos protingų sprendimų ir iš anksto suplanuotų veiksmų jau dabar.