Trečiadienį Vyriausybės pasitarime pritarta Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) veiklos strategijos projektui. Nuo 2024 m. iki 2035 m. laikotarpį apimanti strategija apibrėžia tris esmines LŠS veiklos kryptis: sąjungos stiprinimą ir plėtrą, LŠS indėlį stiprinant valstybės gynybą, krizių valdymą bei civilinę saugą ir visuomenės atsparumo ir valios priešintis didinimą. Kovo 16 d. LŠS veiklos strategija bus pateikta tvirtinimui Šaulių sąjungos suvažiavimo metu.

Ritos Gudės nuotr.

2023 m. įsigaliojęs naujasis LŠS įstatymas suteikė organizacijai daugiau funkcijų ir atsakomybių. Vienas iš jų – didesnis šaulių įsitraukimas bendradarbiaujant ne tik su krašto apsaugos sistemos institucijoms, bet ir kitomis valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms taikos, krizių ir valstybės gynybos metu.

LŠS turi numatytą aiškų vaidmenį ginkluotoje valstybės gynyboje. Koviniai šaulių būriai taikos metu yra priskirti Lietuvos kariuomenės daliniams, su kuriais palaikoma sąveika rengiantis ginkluotai valstybės gynybai, dalyvaujama bendrose pratybose. Taip pat formuojami komendantiniai LŠS ginkluoto pasipriešinimo vienetai, kurie, vadovaujantis regioniniu principu, yra įtraukiami į mobilizacines pratybas „Perkūno bastionas“.

Augant LŠS vaidmeniui valstybės gynyboje, tinkamas šaulių aprūpinimas yra vienas iš prioritetų: pastaraisiais metais buvo įvykdyti automatinių šautuvų, šovinių, termovizorių, bepiločių orlaivių, šarvinių liemenių, šalmų, kuprinių, ekipuotės ir lauko uniformų įsigijimai. Karinio šaulių rengimo tęstinumui numatyta 5 mln. eurų. Taip bus užtikrintas geresnis kovinių šaulių būrių ir komendantinių LŠS ginkluoto pasipriešinimo vienetų aprūpinimas.

INFORMACIJA

Lietuvos šaulių sąjunga vienija daugiau kaip 14 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių. Siekiant, kad LŠS stiprėtų kaip gynybinės galios ramstis, skiriamas didesnis finansavimas organizacijai. Skelbiama, jog nuo 2020 m. LŠS skirtas finansavimas išaugo daugiau nei 6 kartus: nuo 2020 m. skirtų 2,04 mln. Eur iki 13,6 mln. Eur 2024 m.