Regionų apygardos teismo Klaipėdos rūmai po daugiau nei keturių mėnesių pertraukos ketvirtadienį negalėjo toliau nagrinėti bylos, kurią inicijavo buvęs Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus (ONKTS) prokuroras Aivaras Velutis.
„Atvira Klaipėda” jau rašė, kad prokuroras teismo prašo grąžinti jį į buvusias pareigas, naikinti tarnybinio patikrinimo išvadas ir kitus sprendimus.
Aivaras Velutis. Martyno Vainoriaus nuotr.
Davė, bet ne tai, ko reikia
2019 m. pavasarį A. Velutis buvo pažemintas pareigose, nes, anot Generalinės prokuratūros, „sistemingai teikė tam tikriems suinteresuotiems asmenims kvalifikuotas teisines konsultacijas naudodamasis specifinėmis profesinėmis žiniomis ir tokiu savo elgesiu padarė šiurkštų tarnybinį pažeidimą, kuriuo pažemino prokuroro, kaip valstybės pareigūno, vardą, pakirto pasitikėjimą teisingumo vykdymu Lietuvoje ir diskreditavo prokuratūros, kaip valstybės institucijos, padedančios užtikrinti teisėtumą ir teismui vykdyti teisingumą, autoritetą”.
Pirmojo šį balandį vykusio teismo posėdžio metu bylą nagrinėjanti teisėja Vida Stonkuvienė patenkino A. Velučio prašymą išslaptinti ir išsireikalauti iš Generalinės prokuratūros bei Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) kriminalinės žvalgybos bylos dalį, kad būtų galima spręsti dėl pagrindo, kuriuo remiantis prokuroro atžvilgiu buvo pradėta kriminalinė žvalgyba.
Ketvirtadienį vykusio teismo posėdžio metu, į kurį Generalinės prokuratūros atstovas neatvyko, paaiškėjo, kad A. Velutis teikia analogišką, patikslintą prašymą, nes susipažinęs tik su išvakarėse gautais dokumentais pamatė, kad jie neparodo to, ko jis prašo.
„Vienas iš esminių mano argumentų – aplinkybės, kad STT Klaipėdos valdyba kriminalinę žvalgybą atliko grubiai pažeisdami įstatymo reikalavimus. Kriminalinės žvalgybos byloje turi būti atsakymai, o teismui pateikia tik tris-keturis lapus gerokai iškarpytus. Apsiribojama tik tuo, kad atsakymas formaliai atitinka, bet neatsako į klausimą, kokiu pagrindu STT, kurią pats kontroliavau, pradėjo kriminalinę žvalgybą. Kokie buvo mano asmeniniai interesai palaikant valstybinį kaltinimą? Taip nurodoma teikime, bet nėra jokių duomenų, kuriais remiantis padarė tokią prielaidą”, – sakė A. Velutis.
Jis kartu priminė, kad yra teismų praktika, kai STT ar Valstybės saugumo departamentas atsisako teismams pateikti tokius slaptus duomenis, bet tai esą irgi yra pagrindas daryti vienokias ar kitokias išvadas.
Teisėja nusprendė, kad A. Velučio prašymas yra tenkintinas ir atitinku sprendimu įpareigos Generalinę prokuratūrą pateikti prašomus duomenis. Kartu, atsižvelgiant į tai, kad tokių duomenų išslaptinimas trunka gana ilgai, kita posėdžio data nebuvo paskirta. Dėl jos bus sprendžiama gavus duomenis iš Generalinės prokuratūros.
Padavė į teismą ir patį prokurorą
Dėl pirmajame posėdyje išsakytų ir „Atviros Klaipėdos” paviešintų teiginių apie galimas jo sekimo priežastis A. Velutį Palangos verslininkas Saulius Čepkauskas padavė į teismą ir prašo paneigti tikrovės esą netinkančią informaciją paskelbiant portale atviraklaipeda.lt atitinkamus teiginius ir priteisti 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas.
A. Velutis aptariamo teismo posėdžio metu neminėjo verslininko pavardės, tik aplinkybes apie byla pasibaigusį ikiteisminį tyrimą, kurio metu buvo aiškinamasi, ar Palangoje vieni verslininkai galimai klastoja kadastrinius duomenis, kad galėtų pateisinti sklypo priskyrimą.
A. Velutis aiškino, jog kaltinamuoju tapęs verslininkas esą turėjo priėjimą, santykius su vienu iš aukštų STT Klaipėdos pareigūnų ir įtariant, kad prokuroras neva galimai yra neteisėtai esu susijęs su nukentėjusiais, buvo pradėta kriminalinė žvalgyba.
Publikacijoje būtent „Atviros Klaipėdos” žurnalistas, remdamasis ankstesniu prokuratūros pranešimu ir jo šaltinių patvirtinimu, parašė apie bylą, kurioje pirmos instancijos teismas bendrovės „Vlasava” vadovą palangiškį Saulių Čepkauską bei matininką Eugenijų Mockų pripažino kaltais dėl to, kad matininkas, vykdydamas verslininko prašymą, parengė tikrovės neatitinkančius dokumentus – nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, kurioje nurodė neegzistuojantį garažą, o bendrovės direktorius suklastotus dokumentus panaudojo neegzistuojantį statinį įregistruodamas Registrų centre. Tokiais veiksmais bendrininkai esą siekė sudaryti teisines prielaidas bendrovei pateisinti didesnio ploto valstybinės žemės sklypo nuomos pagrįstumą.
Kaltinamiesiems buvo paskirtos piniginės bausmės: S. Čepkauskui – 9415 eurų, E. Mockui – 7532 eurų, bet su tokiu vertinimu nesutiko ir jie patys, ir prokuroras. Pateikti apeliaciniai skundai nagrinėjami Šiaulių apygardos teisme.
Pastarojo teisėjų kolegija birželio pabaigoje neskundžiamu sprendimu patenkino S. Čepkausko advokato Gintauto Daugėlos prašymą nušalinti nuo bylos A. Velutį, nes jis esą yra šališkas dėl jam verslininko inicijuotos civilinės bylos. Pastarojoje internetinį dienraštį „Atvira Klaipėda” valdanti VšĮ „Klaipėda atvirai” yra trečiuoju asmeniu.
Negi sakyti tiesa yra nusikaltimas?Malacius prokuroras,o tyrejai veplos jeigu nesugeba apgynt savo tiesos.