Architektų idėjų, kaip geriau pritaikyti šiuo metu labai retai naudojamą Vasaros estradą paprašiusi Klaipėdos savivaldybė sulaukė net pasiūlymo ją nugriauti. Kitą savaitę paaiškės tarptautinio konkurso Vasaros koncertų estrados architektūriniam projektui parengti nugalėtojai, tačiau neaišku, ar Klaipėdos savivaldybė su jais pasirašys sutartį ir įgyvendins pasiūlytas idėjas.

Vasaros estrada pastaraisiais metais naudojama itin retai. Martyno Vainoriaus nuotr.

Sulaukta dviejų darbų

Architektūrinį konkursą Klaipėdos savivaldybė paskelbė rugpjūtį. Architektų paprašyta idėjų, kaip geriau pritaikyti šiuo metu retai naudojamą Vasaros estradą, parodyti visos teritorijos nuo Liepojos gatvės iki estrados bei jos gretimybių galimybes. Pageidauta, kad funkcinėmis, erdvinėmis ir vizualiomis-meninėmis priemonėmis būtų sukurtas gyvybingas daugiafunkcis, paslaugas visus metus teikiantis kompleksas, kuris išplėstų sporto, aktyvaus laisvalaikio, pramogų, rekreacijos, turizmo, kultūrinių paslaugų spektrą, didintų teritorijos patrauklumą.

Konkurso sąlygose buvo nurodyta, kad pagrindiniai Vasaros koncertų estrados elementai – scena, choristų tribūna su stogine bei žiūrovų amfiteatras turi būti išsaugomi ir modernizuojami, o pagrindinė paskirtis nekeičiama – tai turi būti vieta, tinkanti dainų, šokių švenčių ir kitų masinių renginių organizavimui, tačiau iš šios erdvės ateityje tikimasi gerokai daugiau funkcionalumo.

Prizinis konkurso fondas – 8000 eurų, iš kurių pirmajai vietai atitenka 3500 eurų.

Šiam konkursui buvo pristatyti tik du darbai. Juos vertino komisija, sudaryta iš Klaipėdos savivaldybės atstovų, architektų ir urbanistų. Komisija jau sudarė preliminarią eilę, kuri viešai bus paskelbta kitą savaitę. Kitaip tariant, tuomet ir paaiškės konkurso nugalėtojas.

Darbus šiam konkursui pateikė tik Lietuvos architektų komandos, nors paskelbtas konkursas ir buvo tarptautinis.

Siūlo Dainų muziejų po atviru dangumi

Vienas iš pateiktų darbų yra pavadintas VA1983. Šio projekto idėja nurodyta jo aiškinamajame rašte – gyvybingumas įvairovėje.

„Maksimaliai panaudojant vietoje egzistuojančias galimybes sukurti unikalų ir gyvybingą traukos centrą. Siūlomos sportinės, kultūrinės ir bendradarbystės biurų veiklos kokybiškai atnaujintuose esamos estrados statiniuose. Panaudojami estrados šlaitai į rytinę, į Liepojos gatvės pusę papildomoms patalpoms įrengti tam, kad išlaikyti visuomeninės paskirties prioritetą teritorijoje, kartu sinergijos principais sustiprinti ir būti pastiprintam greta esančio Klaipėdos universiteto veiklos, kompleksas galėtų įgyti simbolinį globėją – Klaipėdos universitetą, vadintis Universiteto Paslaugų ir Pasirodymų centras (UPAPA)“, – rašoma aiškinamajame rašte.

Idėjos autorių vizualizacija

Šios idėjos autoriai siūlo Vasaros estrados teritorijoje įrengti pievelinių žaidimų aikštyną, riedančių priemonių pėstiesiems savitarnos ir poilsio centrą, bendradarbystės biurų parką, maisto ant ratų aikštelę, universalią pasirodymų sceną, stogo plokštumų ekraną kino ir kito vaizdo projekcijoms, Dainų muziejų po atviru dangumi.

Idėjos autoriai siūlo Vasaros estrados kompleksą vystyti etapais. Pirmuoju būtų siūloma įrengti jungtį su Poilsio parku, Universitetu ir miesto centru, kartu sutvarkant želdyną prie P. Lideikio gatvės, įrengti pievelinių žaidimų aikštyną be riedančių priemonių pėstiesiems savitarnos ir poilsio centrą, kartu įrengiant jungtį su pajūriu. Šiuo etapu taip pat siūloma įrengti universalią sceną, pritaikant įvairesniems vaizdo ir garso pasirodymams esamoje infrastruktūroje, kartu suremontuojant chorų tribūnas, po jomis įrengiant patalpas ir jungtį su scena. Pirmojo etapo darbų skaičiuojami kaina – apie 6 mln. eurų.

Antruoju etapu siūloma papildyti kompleksą nauju idėjiniu turiniu ir funkcijomis: įrengti Dainų muziejų, pritaikant žiūrovines tribūnas ir jų statinius universaliai veiklai, pastatyti Biurų parką, sudarant sąlygas maitinimo ir sporto klubo veiklai. Šio etapo darbų skaičiuojamoji kaina – apie 13 mln. eurų.

Trečiojo etapo tikslas – padidinti naudojimo komfortą, sustiprinti vietos ženkliškumą (įvaizdį) ir bendrą miesto prestižą. Šiame etape siūloma plėsti pievelinių žaidimų aikštyną, įrengiant naujas aikšteles, takus, panaudoti Svijanės ežero pakrančių galimybes poilsiui, gamtos ir istorijos pažinimui, o taip pat perdengti scenos ir žiūrovinę dalį nauju stogu su apžvalgos tako funkcija ir papildomomis energiją generuojančiomis priemonėmis. Visų šių darbų skaičiuojamoji kaina – 29 mln. eurų.

Idėjos autorių vizualizacija

Kulminacijos objektas – apžvalgos takas

Kitas konkursui pateiktas darbas – projektas LJ1000. Šio darbo autoriai teigia, kad projekto sprendiniais siekiama humanizuoti Klaipėdos estrados erdvę praplečiant žaliąsias erdves, panaikinant XX a. vidurio architektūrai ir planavimui būdingus sprendinius. Esminis šios idėjos siūlymas – atsisakyti dominuojančio vienos funkcijos objekto, o Vasaros estradą pakeisti naujais, šiuolaikiškais ir atraktyviais poilsio ir pramogų objektais.

Idėjos autorių vizualizacija

„Dainų šventė, kaip nematerialusis paveldas, vertinant XXI a. kultūrines ir socialines realijas negali būti siejama tik su stacionariais objektais – lauko estradomis. Siekiant išsaugoti ne tik renginio unikalumą, bet ir aktualumą, turi būti ieškoma įvairesnių, šiuolaikiškų formatų panaudojant universalias erdves, technines įgarsinimo galimybes, skirtingus scenografinius sprendinius bei atlikėjų ir žiūrovų įtraukimo būdus. Nepriklausomai nuo estrados fizinės būklės ir architektūros kokybės, monofunkcinis statinys, skirtas ypatingai siaurai ir specifinei chorinio dainavimo veiklai nėra tinkamas siekiant teritorijos visapusio revitalizavimo. Šiuo konkursiniu darbu siūloma atsisakyti estrados – kaip savarankiško statinio idėjos ir iš esmės performuoti šią istorinę Klaipėdos miesto erdvę“, – savo idėją aiškinamajame rašte pristato projekto LJ1000 autoriai.

Anot jų, tokiu būdu atsiveria galimybė grąžinti šiai miško erdvei gamtinį charakterį. Todėl siūloma naikinti neadekvačiai didelius betono/asfalto dangų plotus pakeičiant juos ekologiškomis, vandeniui laidžiomis dangomis – veja, smėliu, stabilizuoto granito skaldos, medžio lentų dangomis. Vakariniame žiūrovų amfiteatro (kalnelio) šlaite siūloma nuardyti esamas betono plytelių, bortų, medžio suolų konstrukcijas ir visame paviršiuje atsodinti natūralią veją. Ant vejos įrengti lokalias termomedienos terasas ir laiptus.

Be to, siūloma nukasti dalį žiūrovinio amfiteatro kalno taip, kad pjūvio plokštuma atsisuktų į pagrindinę pėsčiųjų alėją. Pjūvio vietoje suprojektuotas kalno siluetą atkartojantis pastatas, stikline (atspindinčia) fasado plokštuma pasitinkantis ateinančiojo žvilgsnį. Šiame pastate siūloma įrengti laipiojimo centrą – savarankišką pramoginį traukos tašką, galintį veikti ištisus metus.

„Siūlomas projekto kulminacinis objektas (alternatyva estrados statiniui) – kilpos formos apžvalgos takas (estakada) „Laumės juosta“. Kilpinė tako (estakados) forma leidžia teritorijos ribose pasiekti didesnį apžvalgos aukštį, suteikia galimybę stebėti saulėlydį virš medžių viršūnių, Klaipėdos miesto panoramos siluetus. Statinys kompoziciškai apsupa, įprasmina amfiteatro ir buvusios estrados erdvę, neblokuodamas vizualinio – ekologinio kontakto tarp siūlomos ramaus poilsio erdvės ir miško“, – teigiame projekto aprašyme.

Renginių metu siūloma buvusios estrados vietoje įrengti mobilią sceną, o amfiteatrą naudoti pagal paskirtį, leidžiant žmonėms sėdėti ant žolės arba ant medinių terasų, laiptų – atsisakoma griežto ištisinių suolų principo, kuriančio nejaukią atmosferą esant mažesniam žiūrovų skaičiui.

Rytinėje pusėje projektuojama aktyvaus poilsio zona, kurioje numatomos dvi krepšinio aikštelės su žiūrovų vietomis, dvi tinklinio aikštelės, trys petankės aikštelės, riedlenčių – riedučių parkas, vaikų žaidimų aikštelė, lauko treniruoklių aikštelė, kneipo terapijos pojūčių takas, stalo teniso zona. Tarp krepšinio ir tinklinio aikštelių numatoma vieta dušinėms, WC, daiktų saugojimo spintelėms.

Ir šio projekto autoriai kompleksą siūlo vystyti etapais. Pirmuoju etapu siūloma nugriauti estradą, išardyti amfiteatro konstrukcijas, nukasti dalį jo kalvos ir įrengti atraminę sieną, pastatyti ir įrengti visuomeninį pastatą (laipiojimo centrą). Šio etapo darbų skaičiuojamoji kaina – 3,5 mln. eurų.

Antruoju etapu siūloma įrengti sporto aikštyną, įrenti į jį vedančius takus, pasodinti želdinius, įrengti automobilių parkavimo zoną. Visų šių darbų skaičiuojamoji kaina – 2,5 mln. eurų.

Trečiasis etapas – apžvalgos tako statyba, komercinių/visuomeninių patalpų po apžvalgos taku įrengimas, sanitarinių mazgų bloko įrengimas, transformatorinės iškėlimas, pagrindinės pėsčiųjų alėjos rekonstravimas, miško ribos koregavimas. Šio etapo skaičiuojamoji kaina – 11 mln. eurų.

Idėjos autorių vizualizacija

Išsamius abiejų projektų aprašymus galima rasti interneto svetainėje estradoskonkursas.lt

Spręs darbo grupė

Klaipėdos savivaldybės administracijos vyriausiasis patarėjas Ričardas Zulcas, kuris yra šio architektūrinio konkurso vertinimo komisijos pirmininkas, teigė, jog po to, kai kitą savaitę bus paskelbtas konkurso nugalėtojas, į posėdį turi susirinkti speciali Vasaros estrados atgaivinimu besirūpinanti darbo grupė, kuri ir spręs, kaip elgtis toliau.

„Konkurso sąlygose buvo įrašyta, jog perkančioji organizacija – savivaldybė neprivalo konkurso laimėtojo kviesti į neskelbiamas derybas dėl projektavimo sutarties pasirašymo. Kitaip tariant, laimėtojui gali būti tik įteikiamas piniginis prizas ir viskas, arba galime jį kviestis derėtis dėl tolimesnių darbų. Darbo grupė ir turi nuspręsti, kaip elgtis“, – teigė R. Zulcas.

Jis priminė, jog Vasaros estrada yra avarinės būklės, surašytas tai patvirtinantis aktas. Tačiau skubėti keisti situaciją esą negalima ne tik dėl neišspręsto lėšų klausimo, bet ir todėl, kad reikia įvertinti kultūros bendruomenės, kitų suinteresuotų grupių poreikius ir lūkesčius.

„Jei būtų sprendimas, kad su konkurso laimėtoju pasirašome sutartį dėl projektavimo, tikriausiai kitų metų biudžete tam ir rastume pinigų. Bet tokiems sudėtingiems objektams kartais reikia daugiau laiko. Viską reikia gerai įvertinti, kad paskui nereikėtų gailėtis“, – kalbėjo R. Zulcas.

INFORMACIJA

Klaipėdos vasaros koncertų estrada pradėta statyti 1977 m., baigta – 1983 m.

Specialiai dainų šventėms skirtos vasaros koncertų estradų unikalūs statiniai statyti tik Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Tai miesto kultūros infrastruktūros objektas, glaudžiai susijęs su UNESCO saugomų Dainų švenčių tradicijomis bei tautinės kultūros puoselėjimu.

Estrada nėra įtraukta į paveldo registrą ir nėra saugotina kaip architektūrinis darbas.

Klaipėdos vasaros estradoje buvo rengiamos regioninės ir respublikinės dainų šventės, festivaliai, koncertai ir kiti renginiai. Joje vyko ir pirmieji daugiatūkstantiniai Sąjūdžio mitingai, roko maršai.

Klaipėdos savivaldybės administracija jau kurį laiką ieško atsakymo, ką daryti su Vasaros koncertų estrada. 2014-aisiais parengta „Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros centro Žvejų rūmų Vasaros koncertų estrados modernizavimo galimybių analizė“. Savivaldybės tarybos Kolegija po galimybių studijos pristatymo taip ir nepriėmė galutinio sprendimo dėl koncertų estrados.

Iki šiol ieškoma idėjų ir galimybių, kaip sutvarkyti koncertų estrados erdvę, kad ji būtų estetiška ir patraukli, kad joje galėtų vykti dainų šventės ir kiti sveikatingumo, sporto renginiai.