Po viešo kultūros ministro ir uostamiesčio savivaldybės apsisvaidymo kaltinimais dėl senojo Klaipėdos pašto atgaivinimo, badoma planuoti ir konkrečius veiksmus. Tačiau perspektyva bent jau kol kas nėra įkvepianti – projektavimui pinigų dar nėra, o ir Kauno pašto istorija rodo, kad net ir paskelbus tokį konkursą sutarčiai pasirašyti metų laiko neužtenka – ten tradiciškai viską sustabdė teismuose pradėtos bylos.  

Martyno Vainoriaus nuotr.

„Atvira Klaipėda“ jau rašė, kad uostamiestyje apsilankiusiam kultūros ministrui Simonui Kairiui pareiškus, jog savivaldybė stabdo buvusių centrinių pašto rūmų atgaivinimo procesą, pastaroji pateikė net porą savo versijų.

Pirmiausiai, atsakydama į „Atviros Klaipėdos“ klausimą, savivaldybė tvirtino, kad suburta darbo grupė aktyviai diskutuoja dėl pašto įveiklinimo, o naujosios miesto valdžios siekis yra, kad būsimas veiklas apjungtų jūrinė tematika. Vėliau platintame pranešime spaudai meras Arvydas Vaitkus tvirtino, jog „susidaro įspūdis, kad ministerija pamažu traukiasi nuo savo pirminių ketinimų“.

„Vien tai, kad savivaldybės jau dabar prašoma finansinio prisidėjimo prie projektavimo ir pastato tvarkymo, sukelia daug klausimų, kas bus tolimesniuose etapuose, jei valstybės lėšomis neįstengiama parengti net projekto? Ar sutvarkymui finansavimą numatyti ketinusi ministerija ir vėl dairysis į miesto biudžetą?“ –  cituotas Klaipėdos meras.

Anot pranešimo, pastaruoju metu įvardinamos ir įvairios sumos, kurių kaip prisidėjimo prie projektavimo ir pastato sutvarkymo, esą pageidaujama iš savivaldybės – preliminariai apie 2 mln. eurų.

Ketvirtadienį savivaldybės specialistai kartu su vicemerais Algirdu Kamarausku ir Lina Šukyte-Korske vietoje susitiko su pastatų kompleksą šiuo metu valdančio Kultūros infrastruktūros centro (KIC) atstovais. 

Pasak centro direktoriaus pavaduotojos Reginos Rupšienės, prieš rengiant  techninę projektavimo užduotį būtina žinoti savivaldybės nuomonę dėl būsimo patalpų įveiklinimo, reikia aptarti daug techninių niuansų.

Savivaldybės administracijos vyriausiasis patarėjas Ričardas Zulcas teigė, jog miesto valdžia laikosi pozicijos, kad sutvarkymo projektas turi būti rengiamas visiems komplekso pastatams, ne tik centriniam, tik numatant pačių darbų etapiškumą. Analogiškai kalbėjo ir jo kolega, Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška.

„Techninį projektą reikia rengti pilnos apimties. Buvo kalba, kad projektuoti tik centrinius rūmus net be rūsio. Turi būti kompleksinis sprendimas“, – teigė jis. 

KIC Projektų valdymo tarnybos projektų vadovas Rūtenis Pocius savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad savivaldybė nepritarė architektūrinės idėjos konkursui. R. Zulcas ir V. Juška tai argumentavo pozicija, kad kompleksas yra paveldosauginis ir esą didelės laisvės architektai čia neturėtų. Architektūrinį konkursą esą būtų galima skelbti vėliau kiemo ir aplinkinės teritorijos, taip pat ir Laikrodžių muziejaus kiemo erdvės sprendiniams.   

Vicemeras A. Kamarauskas savo ruožtu aiškino, kad esą nėra tikslūs teiginiai, jog savivalda nori, jog kompleksą valdytų Jūrų muziejus. Anot jo, buvo kalbama tik apie etatą šiame muziejuje, kad tik būtų „pagalbinė struktūra“ vystant idėjas.

„Pasižiūrėsim, kai bus galutinė idėja, koks čia bus modelis, tiek toli nesame nuėję“, – apie tai, kas galėtų valdyti sutvarkytą kompleksą, sakė vicemeras. 

R. Pocius patvirtino, kad šiandien KIC dar neturi jokio finansavimo projektavimo darbams, o iš darbo grupės galbūt dėl siekio sutaupyti buvo juntama pozicija, kad reikėtų rengti kelis sutvarkymo projektus, antram etapui paliekant telegrafo, o trečiam – svarstyklių pastatus.

„Logiška rengti vieną projektą, gal ne tokie dideli pinigai bus dėl kitų. Lengviau ir specifikaciją surašyti konkursui“, – sakė projektų vadovas. 

Kartu jis akcentavo, kad gali būti daugybė versijų, ką daryti viduje, nes čia vertingų elementų nėra, vertinga tik pati struktūra, tad galima daugumą pertvarų ardyti. Anot specialisto, būtina, jog savivaldybė kuo greičiau apsispręstų dėl konkrečios koncepcijos, nes kitaip būtų projektuojamos tik universalios patalpos, bet ir tuo atveju architektai uždavinės daug konkrečių klausimų. Visgi, R. Zulco nuomone, toks variantas nėra blogas – esą taip projektuojama atstatoma šv. Jono bažnyčia, taip buvo elgiamasi ir Pilies muziejuje, o A. Kamarauskas antrino, kad taip yra ir su statomu pilies bokštu.

„Liepą galėsime suvesti du procesus į vieną“, – žadėjo vicemeras, kalbėdamas apie tai, kada savivaldybė turės galutinę komplekso viziją. 

KIC atstovai sakė besiviliantys, kad kovo pabaigoje jau turės ir su Kultūros ministerija, ir su savivaldybe suderintą techninę užduotį. Visgi R. Rupšienė pasidalino ir liūdna Kauno patirtimi, kur dėl teismų net ir praėjus metams po konkurso paskelbimo vis dar nėra pasirašyta pašto projektavimo darbų sutartis. 

Ji išreiškė norą, kad KIC ir savivaldybė pasirašytų bendradarbiavimo sutartį.

„Per daug emocijų viešojoje erdvėje, reikia eiti normaliu keliu bendradarbiaujant“, – sutiko A. Kamarauskas, nurodęs, kad jis ir R. Zulcas bus kontaktiniai asmenys savivaldybėje sprendžiant visus su šiuo projektu susijusius klausimus. 

Pasak jo, iki šiol buvo kalba, kad savivaldybė galėtų prisidėti prie pagrindinio pastato rūsio projektavimo. Tačiau, vicemero nuomone, dabar reikia laikytis pradinių susitarimų, o jei bus kokios kliūtys – sėsti ir žiūrėti, ką daryti.