Lietuvos jūrų muziejaus specialistai kartu su profesoriumi Gustavu (įkūnijo Audrius Rakauskas) iš „Gustavo enciklopedijos“ parengė pažintinius siužetus, kurie buvo nufilmuoti Jūrų muziejaus ekspozicijose. Šįkart profesorius pasakoja apie didžiausią Žemės gyvąjį organizmą, kuris driekiasi apie 2300 kilometrų palei šiaurinius Australijos krantus, yra apie 20 milijonų metų amžiaus, didesnis už dramblį ar mėlynąjį banginį.

Tai – koraliniai rifai. Mokslininkai teigia, kad pavojus gresia apie 60 proc. planetos koralinių rifų, o apie 10 proc. jau žuvę.

Baltas koralo kūnas reiškia, kad jis miręs, turbūt girdėjote susirūpinusių gamtosaugininkų ir klimato kaitos mokslininkų kalbas apie bąlančius koralinius rifus. Todėl absoliučiai visos koralų rūšys yra saugomos.

Kalbant apie koralus, labai dažnas ir kitas klausimas – tai augalas ar gyvūnas? Tik XVIII a. mokslininkų buvo patvirtinta, kad koralai yra gyvūnai – bestuburiai, priklausantys duobagyvių tipui. Dauguma koralų yra kolonijiniai, tai reiškia, kad kiekvieną koralą sudaro daug atskirų polipų, kiekvienas polipas turi čiuptuvėlių supamą angą, kuri vienu metu atstoja ir burną iš išangę.

Nepaisant didelės koralų įvairovės, juos galima išskirti į du pagrindinius tipus – tai kietieji ir minkštieji koralai. Minkštieji koralai turi lankstų skeletą, tuo tarpu kietųjų koralų kalcio karbonato skeletas yra kietas. Šie koralai ir yra pagrindinė koralinių rifų statybinė medžiaga.

Jūrų muziejaus akvariume galima pamatyti tiek kietųjų, tiek minkštųjų koralų. Jie – pačių įvairiausių formų ir spalvų.