Trečiadienio popietę Gargždų parke visuomenei buvo pristatyta gargždiškiui, iškiliam kunigui ir kūrėjui Mykolui Vaitkui planuojama pastatyti skulptūra ir kitos jo atminimui skirtos priemonės.

Šiemet minimos M. Vaitkaus 140-osios gimimo ir 50-osios mirties metinės. Klaipėdos rajono mero pavaduotoja Violeta Riaukienė pasidžiaugė, kad Gargždai bus pasiruošę ir galės tinkamai paminėti šiuos metus – suplanuota daugybė įvairių priemonių.

Viena iš jų – knygos apie M. Vaitkų leidyba. Ji bus sudaryta iš dviejų dalių: vienoje atskleidžiama M. Vaitkaus asmenybė, o kitoje – jo kūryba. Ši užduotis patikėta J. Lankučio viešajai bibliotekai.

Gargždų krašto muziejus sukurs kilnojamąją parodą, kurioje bus pristatomas šios visam Klaipėdos rajonui svarbios asmenybės gyvenimas, pasaulėžiūra bei kūryba. Paroda galės keliauti po mokyklas, įstaigas, o kartu su ja – ir edukacinės priemonės.

Gargždų kultūros centras jau pagamino 5 stendus su kūrėjo citatomis ir tekstais, kuriuos visus metus bus galima pamatyti įvairiose Gargždų erdvėse ar įstaigose. O spalio 27 d. bus organizuojama konferencija apie M. Vaitkų.

Renginyje dalyvavo ir prisiminimais pasidalijo tolimi M. Vaitkaus giminaičiai, skulptūrinės kompozicijos idėjos autorius, skulptorius Lukas Šiupšinskas pristatė savo sumanymą.

„Man smagiausia, kad miestai ne tik puošiasi buitine prasme, bet reikia ir vietos identiteto. Skulptūra iš erdvės padaro vietą. Kėliau sau uždavinį sukurti skulptūrą su lyriška nata. Jei jaunos porelės čia skirs pasimatymus, sakys: „Susitinkam prie Vaitkaus“, bus pavykęs kūrinys“, – pranešime cituojamas skulptorius.

Skulptūrinė kompozicija primins M. Vaitkaus kambario fragmentą dvaro parke. O paties kūrėjo skulptūra žvelgs į vaizdingą Minijos slėnį. Kėdžių nugarėlėse bus pavaizduoti 4 vandenų simboliai. Ant stalo gulės 4 knygos ir citata, kurią, prisėdus ant kėdžių, bus galima perskaityti.

2018 m. Mykolui Vaitkui suteiktas Gargždų miesto garbės piliečio vardas.

INFORMACIJA

Mykolas Vaitkus – talentingas rašytojas, kurio knygos – bibliografinė retenybė, savo atsiminimuose aprašė jau nebeegzistuojančius baronų Renių dvaro rūmus, jų šeimininkus, Gargždų parką. Jo atsiminimai (iš viso praėjusio amžiaus 7-ajame dešimtmetyje išleisti 8 tomai) itin vertingi, nes juose ryškiai iškyla vis dar per menkai plačiajai visuomenei pažįstamas tarpukaris su liepsnojančiu pasiryžimu kurti laisvą demokratišką valstybę, su visomis dvasinio, politinio ir meno pasaulio spalvomis ir užkulisiais juose. M. Vaitkus artimai bendravo su ryškiausiais praėjusio šimtmečio pirmosios pusės politikos, bažnyčios, kultūros ir visuomenės veikėjais – Antanu Smetona, Augustinu Voldemaru, Maironiu, Vaižgantu, Adomu Jakštu-Dambrausku, Sofija Kymantaite-Čiurlioniene, Salomėja Nėrimi, Kipru Petrausku, dauguma išeivijos kūrėjų, ypač Bernardu Brazdžioniu, kuris ir paskatino parašyti prisiminimus, kurie tapo vertingiausia jo kūrybos palikimo dalimi. Taip pat Vaitkus rašė ir romanus, dramas, eilėraščius, laikomas estetizmo krypties pradininku Lietuvoje.