„Tai yra politinio apsisprendimo reikalas”, – taip į miesto Tarybos nario Arūno Tumos klausimą, koks bus uostamiesčio viešasis transportas 2030 m., atsakė VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas” (KKT) direktorius Gintaras Neniškis penktadienį surengtos šios įstaigos 20-mečiui skirtos konferencijos metu.

Jubiliejų KKT pasitinka su nerimu, nes savivaldybė šiuo metu domisi galimybe išvengti konkurencijos viešajame transporte, išvengti viešojo pirkimo procedūrų ir sudaryti tiesioginius vidaus sandorius su savo valdoma UAB „Klaipėdos paslaugos” (buvęs Klaipėdos autobusų parkas).

Pagrindinį pranešimą konferencijoje pristatęs ekspertas Andrius Jaržemskis į „Atviros Klaipėdos” klausimą, ar Lietuvos viešajame transporte leidžiama sudaryti sandorius be konkursinių procedūrų, atsakė, kad šios procedūros būtinumas yra įrėmintas ir teisiškai, ir skatinamos finansiškai. Mat tos savivaldybės, kurios netaiko konkurencijos, praranda teisę tiek į Lietuvos, tiek į Europos Sąjungos paramą atnaujinti transporto priemones. Tačiau jis pripažino, kad nemažai savivaldybių vis dar renkasi tiesioginius sandorius.

G. Neniškis sakė, kad netolimoje ateityje savivaldybės Taryboje yra numatoma diskutuoti apie viešojo transporto ateitį. Esą būtina apsispręsti, kokios transporto priemonės bus naudojamos ateityje, kokius degalus jos naudos, koks bus savivaldybės finansinis indėlis. O siekiant išvengti taršos, investuoti tektų tikrai nemažai. 

Konferenciją, į kurią susirinko Vilniaus, Kauno, Panevėžio, miestų Klaipėdos ir daugelio kitų šalies rajonų savivaldybių atstovai, pasveikino vicemeras Algirdas Kamarauskas. Į renginį atėjo nemažai Klaipėdos miesto savivaldybės Tarybos narių, buvę miesto vadovai.

A. Kamarauskas patikino, kad jau baigiamas rengti greitojo viešojo transporto sistemos (BRT) įgyvendinimo projektas. 

KKT direktorius savo ruožtu pasidžiaugė, kad per dvidešimt metų pavyko pasiekti, jog vidutinis Klaipėdoje viešojo transporto paslaugas teikiančių autobusų amžiaus vidurkis siektų apie 10 metų. Pasak jo, tai labai geras rezultatas. Be to, Klaipėdos viešojo transporto sistemoje nėra sudaryta nė vieno tiesioginio sandorio – vežėjai parenkami tik atviro viešojo pirkimo konkurso tvarka.

G. Neniškis mano, kad šios sistemos pagrindinis plėtros resursas yra Klaipėdos priemiesčiai. Šiuo metu priemiesčio maršrutai sudaro 20 proc. visų KKT paslaugų. Tikimasi, kad į šią sistemą jau kitais metais bus integruoti visi Klaipėdos rajono maršrutai.

Pasidžiaugta, kad po pandemijos viešojo transporto keleivių skaičius beveik pasiekė prieškrizinį lygį, tad šių metų pirmąjį pusmetį jau nebeprireikė savivaldybės dotacijų.

„Atvira Klaipėda” neseniai pranešė, kad praėjusią savaitę „Klaipėdos paslaugos” sudarė 11,3 tūkst. eurų vertės sutartį su Austrijos  įmone „MC Mobility Consultants GmbH” dėl viešojo transporto paslaugų organizavimo Klaipėdos mieste analizės paslaugų, nors iki šiol uostamiestyje jas organizuoja savivaldybės valdoma KKT.

„Viešojo transporto maršrutų aptarnavimui paslaugų teikėjai yra atrenkami viešojo konkurso būdu. Toks paslaugos teikėjų atrinkimo būdas yra taikomas ir dalyje kitų Lietuvos (pvz., Vilniaus) bei Europos miestų, tačiau kita dalis Lietuvos miestų savivaldybių (pvz. ,Kaunas, Šiauliai) maršrutų aptarnavimą paveda vidaus sandoriu arba tiesiogine sutartimi savo pavaldžiai organizacijai. Abu paslaugų teikimo atrinkimo būdai turi ir privalumų ir trūkumų, todėl itin aktualu atlikti analizę ir įvertinti, kuris paslaugų teikimo atrinkimo būdas efektyviau prisidėtų prie darnaus judumo plano tikslų įgyvendinimo Klaipėdos m. ir kokį kokybinį bei finansinį efektą būtų galima pasiekti pereinant prie paslaugų teikėjo atrinkimo, taikant vidaus sandorio principą“, – taip „Klaipėdos paslaugos” motyvuoja poreikį pirkti tokią analizę. 

KKT sutartys tiek su privačiais vežėjais, tiek su „Klaipėdos paslaugomis” baigsis 2025 metais. Todėl naujos, sudėtingos tarptautinės viešojo pirkimų procedūros turėtų prasidėti jau kitais metais.

INFORMACIJA

KKT pateikia svarbiausius per 20 metų įvykusius pokyčius miesto transporto sistemoje:

2003-09-01 Vieningos viešojo transporto (VT) sistemos startas – bendroje bilietų ir tvarkaraščių sistemoje Klaipėdos mieste, pradėjo dirbti 3 konkurso būdu parinkti vežėjai;

2004-07-02 Pradėta vieningai sistemai nepriklausančio keleivinio transporto kontrolė;

2007-02-01 pradėjo funkcionuoti pirmasis Lietuvoje elektroninis VT bilietas;

2007-06-01 atsirado galimybė susirasti dominančius tvarkaraščius mobiliuoju telefonu per WAP paslaugą, adresu wap.marsrutai.lt/klaipeda;

2008 m. į VT sistemą įtraukti suspaustomis dujomis varomi UAB „Klaipėdos autobusų parko” naudoti „Volvo“ autobusai;

2008-06-05 atsirado rinkliavos už automobilių statymą administravimas ir kontrolė Klaipėdoje;

2009-09-22 surengtos pirmos studentų lenktynės – autobusas, dviratis, automobilis, bėgikas;

2009-06-01 atsirado įlipimo per priekines duris tvarka;

2010-09-01 per autobusų išorinius garsiakalbius pradėti pranešinėti maršrutų numeriai, o per vidinius garsiakalbius – stotelių pavadinimai. Paleista kartinių e-bilietų sistema (kai įsigyjamas važiavimų kreditas ir kelionės nuskaičiuojamos priglaudus e-kortelę prie e-komposterio), pagal priglaudimus prie komposterio analizuojami keleivių srautai ir ši informacija teikiama viešai įstaigos internetinėje svetainėje;

2011-09-01 Priemiesčio maršrutų tinklo pradžia. Į regioninio VT tinklo sistemą įsitraukė Klaipėdos rajonas – 23 (Žaliasis slėnis) ir 24 (Karklė) maršrutai;

2012-06-01 į reginoninio VT tinklo sistemą įsitraukė Kretingos rajonas / maršrutas į Jokūbavą;

2012-09-03 Maršrutinių taksi integracija 1 etapas. Atidaryti 8 nauji mažos talpos transporto priemonėmis (buvę maršrutiniai taksi) aptarnaujami viešojo transporto maršrutai;

2013-02-01 startavo ekspresiniai maršrutai (8E ir 6E);

2014-11-25 atidaryta pirmoji kombinuotų kelionių jungtis (park and ride), uždaros dviračių laikymo vietos (10 vnt);

2015-09-01 Visi miesto autobusai žemagrindžiai, įvestas vieningas spalvinis sprendimas, vaizdo kameros, išorinės el. švieslentės

2015-10-20 atidarytas KKT Klientų aptarnavimo centras;

2017-06-01 rinkliavos už automobilių statymą administravimas ir kontrolė Klaipėdos rajone (Karklė);

2018-04-16 Maršrutinių taksi integracijos 2 etapas. Atidaryti 3 nauji maršrutiniai taksi maršrutai, aptarnaujami naujomis (28) žemagrindėmis, kondicionuojamoms, su WiFi ryšiu transporto priemonėmis;

2018-10-01 į regioninio VT tinklo sistemą įsitraukė Palangos miestas / maršrutas (M31) į Palangą;

2019-10-01 Integracija su Google transit (Google žemėlapiai);

2019-11-03 pradėta automatinė A juostos kontrolė;

2019-11-19 atsirado e.piniginė, programėlė ir vienkartinis QR bilietas, popieriniai vienkartiniai QR bilietai.;

2020-04-08 Pirmoji elektrinė rida bendroje VT sistemoje (e.autobusai „Dancer“);

2021-2022 m. įdiegtas viešojo transporto prioritetas eismo valdymo sistemoje, 21 sankryžoje;

2022-12-01 Automatinis parkavimo vietų užpildymo skaičiavimas ir informacijos viešinimas – Smiltynėje, Pilies aikštelėje, Žvejų g., N. Uosto g.

2023-02-02 E piniginės intergracija su AB „Smiltynės perkėla“, galimybė apmokėti už kelionę keltu;

2023-05-16 Apmokėjimas už VT kelionę galimas bekontakte banko kortele (išmaniuoju įrenginiu);

2023-06-07 Dviračių laikymo vietų administravimas Rumpiškės kvartale (7 nameliai);

2023-06-16 Vandens autobuso maršruto (L1) startas.

2023-07-01 į regioninio VT tinklo sistemą įsitraukė Šilutės rajonas / maršrutas į Kintus-Ventę.

Reklama: muitinės tarpininkai