Prof. habil. dr. Vytautas Paulauskas  – daugeliui puikiai pažįstamas jūrinės srities ekspertas, tolimojo plaukiojimo kapitonas, akademikas, parašęs daugiau kaip tris dešimtis knygų, savo patirtimi besidalijantis su studentais, kurie gilinasi į mokslus, susijusius su jūra ir uostu. 

Šiais metais Klaipėdos universiteto mokslininkas buvo įvertintas „Albatroso“ statulėle už tvarios laivybos tematikai skirtus jūrinės mokslinės literatūros leidinius, kurie tarptautinėje plotmėje reprezentuoja Lietuvos jūrinį mokslą. 

Ketvirtojoje laidoje „Laiškai iš jūros. 100 jūrinių akimirkų“ su V. Paulausku kalbame ne tik apie jo mokslinę veiklą ir jūrines patirtis, bet ir ateities laivybą, Klaipėdos uosto perspektyvas bei mokslinę disertaciją, kurią jis parašė būdamas jūroje.

Iš Kėdainių kilęs mokslininkas papasakojo, kad patys pirmieji jo gyvenimo darbai buvo susiję visai ne su jūra, o su kinu – dar mokydamasis mokykloje jis dirbo kino mechaniku. Tačiau keliai, baigus mokyklą, vis dėlto nuvedė į jūrą.  

„Darbas jūroje tikrai nėra lengvas, turbūt nėra nė vieno jūrininko, kuris per savo karjerą nebūtų išgyvenęs ekstremalių situacijų. Viena tokių įvyko Antarktidoje. Dalis įgulos narių išsikėlėme iš laivo į negyvenamąją salą. Kilo didžiulė audra, todėl mūsų gelbėjimosi valtį, kuri svėrė apie 3 tonas, bangos išmetė į krantą. Nepavyko mūsų 10 žmonių komandai išspręsti šios situacijos, todėl porą naktį teko praleisti stingdančiame šaltyje. Tuomet tikrai buvo baugu ne dėl savęs, bet dėl įgulos narių, tačiau viskas baigėsi sėkmingai, į laivą grįžome visi sveiki ir gyvi. Ir kas kas svarbiausia, nė vienas nesusirgome net sloga. Tai darbas, kuris užgrūdina ir sustiprina“, – savo prisiminimais laidoje dalijosi V. Paulauskas.  

Laidos „Laiškai iš jūros. 100 jūrinių akimirkų“ iš dalies finansuojamos Klaipėdos miesto savivaldybės. Projekto partneriai – Lietuvos jūrininkų sąjunga, Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla, Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centras.