Neseniai spausdinome teismo pranešimą apie tai, kad dėl pavėluotai sumokėtų privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų Ligonių kasos iš žmogaus prisiteisė per 1000 eurų.
Įprastai teisėsaugos institucijų pranešimų spaudai, jei tai ne naujagimių nužudymas ar kokia kita baisi žmogžudystė, žmonės neskaito. Tad trumpai stabtelim ties tuo, ką paskelbė teismas, nes toje žinutėje puikiai atsispindi mūsų šalies teisinis „teisingumas“.
Mokėk du kartus
46 metų vyras dirba pagal individualios veiklos pažymą ir savarankiškai moka PSD įmokas. Praėjusių metų rugsėjo mėnesį jis susirgo, pateko į ligoninę, buvo operuotas ir dėl to pavėlavo už spalį sumokėti PSD. Tačiau vos grįžęs iš ligoninės, vyriškis įmoką sumokėjo, tiesa, jau lapkričio mėn. Galima tik įsivaizduoti, koks turėjo būti žmogaus nustebimas, gavus šaukimą į teismą.
Visgi Klaipėdos miesto apylinkės teismas Ligonių kasų ieškinio netenkino ir ligų iškankintas vyras lengviau atsiduso. Deja, neilgam: Ligonių kasoms apskundus pirmos instancijos sprendimą, Klaipėdos apygardos teismas įpareigojo pilietį sumokėti 1050 eurų žalą, kurią esą patyrė Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas, apmokėjęs už jo gydymą ligoninėje.
Kad neatrodytų, jog subjektyviai traktuojame teismo pranešimą, pacituosime nedidelę jo ištrauką: (…) „Kolegija paaiškino, kad vyras, nustojęs mokėti PSD rugsėjo mėnesį, galėjo gauti paslaugas, kompensuojamuosius vaistus bei medicinos pagalbos priemones, už kurias mokama iš PSDF biudžeto, dar vieną mėnesį, t. y. spalį, tačiau privalėjo sumokėti kitą įmoką iki paskutinės to mėnesio dienos(…). Teismas atkreipė dėmesį, kad įstatymų leidėjas nenumato galimybių atkurti PSD galiojimo atgaline data – klaipėdietis, apmokėjęs skolą, netapo apdraustu už praeities laikotarpį, todėl privalo atlyginti PSDF biudžetui išlaidas už jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas“.
Palmiros Mart nuor.
O antroji istorija – apie socialinį „teisingumą“.
Dirbi metus – užskaito pusės metų stažą
Nijolė yra kirpėja, ji dirba mažoje privačioje kirpykloje uostamiesčio miegamajame rajone. Moteris dirba pagal verslo liudijimą. Ji pati sau susikūrė darbo vietą, už kurią moka nuomos mokestį. Iš savo pinigų moteris perka visus jos darbui reikalingus įrankius ir priemones, kurios kasmet brangsta. Nijolė imli naujovėms, ji seka kirpimų madas, nori tobulėti, todėl mažiausiai du kartus per metus lanko profesinius seminarus, už kuriuos irgi pati susimoka. Be abejo, Nijolė moka PSD ir „Sodros“ mokesčius.
Nijolė kirpėja dirba 18 metų, o prieš tai 13 metų ji darbavosi valdiškoje tarnyboje. Taigi, bendras moters darbo stažas – 31 metai. Bet „Sodros“ kompiuteris rodo, kad jos darbo stažas – tik 22 metai. Kodėl? Neklauskit, nežinau, o klausti „Sodros“ nesiryžtu, nes vis tiek nusiųs pas atstovą spaudai. O ką tokioje situacijoje gali atstovas spaudai – aiškinti, manau, nereikia.
Tad verčiau pasikliaukim pačios Nijolės pasakojimu. Pasirodo, jai, dirbančiai pagal verslo liudijimą, vieneri darbo metai užskaitomi tik… kaip pusė darbo metų! Kitaip tariant, nors kirpėja de facto ji dirba jau 18 metų, de jure ji dirbo viso labo tik 9 metus!
Dabar Nijolei yra 55-eri. Žinia, norint gauti senatvės pensiją, būtinas 30 metų darbo stažas. Kad susidarytų 30 metų darbo stažas, Nijolei dirbti dar reikės 16 metų. Skaičiuokime: pagal „Sodrą“ ji dirbo tik 22 metus, o vieneri darbo metai moters atveju, primename, yra lygūs pusei metų, vadinasi, norint gauti 30, prie 22 reiks pridėti ne 8, o 16 metų. Kitaip tariant, į pensiją oficialiai Nijolė galės išeiti, būdama 71 metų (55+16=71). Bet iki to laiko būtinasis darbo stažas, kaip jau pranešta, bus nebe 30, o visi 35 darbo metai! Nebeskaičiuokime, nes ir taip aišku, kad Nijolei sulaukti senatvės pensijos mūsų šalelėje yra nedidelė tikimybė. O kiek tokių nijolių ir jonų dirba Lietuvoje?
Beje, pagal preliminarų tos pačios „Sodros“ paskaičiavimą per faktinius 31 darbo metus Nijolė yra užsidirbusi „net“ 120 eurų pensijos!
Vietoj P. S.
28 metų Nijolės dukra Miglė šiuo metu gyvena Anglijoje. Lietuvoje baigusi humanitarines studijas, ji pagal verslo liudijimą penkerius metus dirbo vertėja. Sužinojusi, kad nei prieš gimdymą, nei gimus vaikeliui moteris negaus nė cento dekretinių išmokų (nors mokesčius ji, žinoma, irgi mokėjo sąžiningai), Miglė dar prieš „Brexit‘ą“ suskubo išvykti pas vyrą į Angliją.
Svetima šalis jauną moterį sutiko svetingai, suteikė nemažai socialinių garantijų, nors jos vyras šalyje darbavosi vos pusantrų metų, o Miglė – nė dienos. Jauna šeima artimiausiu metu į Lietuvą grįžti neplanuoja.
Nijolė su jauduliu laukia jau antrojo anūko gimimo ir daug dirba – taupo kelionei į Liverpulį.
Nematau čia didelio socialinio neteisingumo. Nelabai tikiu, kad Nijolė visus apvalius metus nuolat moka mokestį už Verslo liudijimą. Autorė paminėjo, kad brangios priemonės kainuoja kirpėjai kasmet vsi brangiau, bet nepaminėjo, kad klientėms šiai dienai jos taip pat brangta!!!Šuoliais, nes ir oficiali statistika skelbai: labiausia brango paslaugos…Kas kainavo litais, tas dabar kainuoja eurais. Nei kirpėjos, nei siuvėjos tikrai šiandien nebadauja.