P0

Kriminalai ir nelaimės

Smurtas artimoje aplinkoje – problema, kurią būtina spręsti

Atvira Klaipėda

Atvira Klaipėda
2017-10-31


Smurtas artimoje aplinkoje – akivaizdi problema, kuri vis dar gyva ir šiuolaikinėje mūsų visuomenėje. Daugiausiai nuo smurto nukenčia moterys, po to – vaikai ir vyrai. Tyrimų duomenimis, kas trečia moteris Lietuvoje yra nukentėjusi nuo smurto šeimoje.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjos Audra Ežerskė, Zita Romanovaitė ir teisėjų padėjėjai dalyvavo Lietuvos Žmogaus teisių centro, Lygių galimybių plėtros centro ir Pagalbos moterims linijos organizuotoje diskusijoje „Smurtas šeimoje: kaip sumažinti jo mastą ir tinkamai apsaugoti aukas“.

Diskusijoje kaip ekspertai dalyvavo Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro vadovė Dalia Puidokienė, Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė, Klaipėdos miesto 2-ojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininkas Albinas Misevičius.

Diskusijos „Smurtas šeimoje: kaip sumažinti jo mastą ir tinkamai apsaugoti aukas“ dalyviai, organizatorių nuotr.
Turi gauti specializuotą pagalbą

Teisėjų tarybos narė, Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Audra Ežerskė pastebi: „Į diskusiją mintimis pasidalinti susirinko skirtingų institucijų atstovai, o tai rodo, kad suprantame šios problemos mastą, bendromis jėgomis bandome atrasti efektyvesnes priemones, iniciatyvas, kaip ją spręsti ir užkirsti kelią smurtui prieš moteris bei smurtui šeimoje, taip pat užtikrinti specializuotos pagalbos prieinamumą. Labai svarbus šioje srityje – tinkamas specialistų rengimas, atitinkamo finansavimo skyrimas, valstybinių institucijų bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis.”

 „Prieš diskusiją parodytas filmas „Mūšiai už uždarų durų“ leido įsigilinti į smurtą patyrusių moterų patirtis, išgyvenimus. Šis filmas man padėjo suprasti, jog priešingai nei kartais manome, smurtas artimoje aplinkoje nėra problema, kuri būdinga tik mūsų šaliai – tai reiškinys neturintis sienų, galintis paliesti kiekvieną iš mūsų. Po filmo vykusios diskusijos metu teisės specialistai, psichologai padėjo renginio dalyviams geriau suprasti smurto artimoje aplinkoje priežastis, kaip šį smurtą identifikuoti, kaip padėti nuo smurto nukentėjusiam asmeniui ir svarbiausia, kaip galima jam užkirsti kelią“, – po renginio teigė teisėjo padėjėja Rita Renkytė.

Smurtas – ne tik fizinis

Renginio metu diskutuota apie tai, kad smurtas gali būti ne tik fizinis, jis pasireiškia įvairiomis formomis ir prasideda kur kas anksčiau, nei ant kūno pasirodo kraujosruvos. Smurtaujantis asmuo naudoja įvairias galios ir kontrolės strategijas: izoliuoja, kontroliuoja, persekioja, domisi, su kuo auka susitinka, bendrauja, ką skaito, kur eina, riboja kontaktus su išorine aplinka, savo veiksmus teisindamas pavydu ir meile. Taip auka yra emociškai smukdoma, žeminama, niekinama, verčiama jausti beviltiškumą ir kaltę. Smurtautojas tokią prievartą pateikia kaip nereikšmingą dalyką ir aiškina, kad tai ne smurtas, sieja jį su provokacija ir perkelia atsakomybę nukentėjusiajam, naudojasi vaikais, per vaikus perduoda žinutes, gąsdina juos atimti ir kt. Tolimesni veiksmai gali būti grasinimas sužaloti, palikti, nusižudyti, apskųsti socialinėms tarnyboms ir pan.

„Bylų dėl smurto artimoje aplinkoje skaičius kasmet praktiškai nekinta, tačiau paskutiniu metu daugėja atvejų, kai smurtaujama ne tik prieš moteris ar vaikus, bet ir prieš kartu gyvenančius giminaičius: tėvus, senelius, brolius ar seseris. Smurtas ne visuomet pasireiškia asocialiose arba problemų su alkoholiu turinčiose šeimose, neretai incidentai kyla tiesiog dėl nevaldomų emocijų, rečiau pasitaiko atvejų, kai smurtauja asmenys, turintys psichinių sutrikimų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad smurtautojai su aukomis labai dažnai susitaiko ikiteisminio tyrimo metu, taigi bylos net nepasiekia teismo, dėl to matomas didelis skirtumas tarp policijos gautų iškvietimų ir teismuose išnagrinėtų bylų skaičiaus”, – sako  Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja baudžiamosioms byloms, teisėja Zita Romanovaitė.

Pasak teisėjos, kiekvienas smurto artimoje aplinkoje atvejis yra individualus ir bausmės smurtautojams skiriamos priklausomai nuo sužalojimų masto – nežymus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, taip pat nuo smurtautoją charakterizuojančių duomenų ir pan. Kartu su bausme smurtautojas dažniausiai yra įpareigojamas dalyvauti Probacijos tarnybos vykdomose elgesio pataisos programose, praneša Klaipėdos miesto apylinkės teismas.

Lietuvoje 2016 m. buvo užfiksuota apie 60 tūkstančių policijos iškvietimų dėl smurto artimoje aplinkoje. 2016 metais Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėtos 134 bylos dėl smurto artimoje aplinkoje, per 2017 metus – 101 byla.
 


Straipsnio vidus 10 pastraipa kompas

2017-10-31

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt