Žinomam Klaipėdos verslininkui, Kultūros ministerijos pripažintam mecenatui Rimantui Cibauskui, metų metus nelegaliai pastatyta tvora užtvėrusiam visuomeninės paskirties sklypą su želdynais, nepavyko pradėti procedūrų, kurios būtų pagaliau atvėrusios kelią jam įsigyti pasisavintą žemę.

Bendrojo naudojimo želdinių sklypą Dailidžių gatvėje neteisėtai užtvėrusi mūrinė Rimanto Cibausko tvora kol kas yra stipresnė nei teismų sprendimai. Martyno Vainoriaus nuotr.

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas atsižvelgė į urbanistų argumentus ir nepatenkino R. Cibausko prašymo koreguoti detalųjį planą. Be to, kai spalio pabaigoje „Atvira Klaipėda” ėmė rengti publikaciją apie nelegalią R. Cibausko tvorą, stipresnę nei teismų sprendimai, Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius informavo planuojantis „atlikti naują žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimą dėl pastatytų statinių, esančių  bendro naudojimo valstybinės žemės sklype”. „Atvira Klaipėda” jau užklausė, kokie yra šio patikrinimo rezultatai ir gavus atsakymus papildys šią publikaciją.

Norėjo pirkti be aukciono

R. Cibauskas 2012-ųjų sausį, kai dar buvo ir miesto Tarybos nariu, apskundė teismui NŽT Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus sprendimą, kuriuo jam neleista ne aukciono būdu įsigyti besiribojantį 9,43 a valstybinės žemės plotą ir atliekant detaliojo planavimo procedūrą prisijungti jį prie dar 1998 m. įsigyto 9,13 a sklypo. NŽT nurodė, jog to padaryti negalima, nes čia ketinama formuoti bendrojo naudojimo sklypą želdiniams įrengti.

Prasidėjus teismui NŽT taip pat teigė, kad R. Cibausko pageidaujamas žemės plotas neatitinka Vyriausybės nustatytų kriterijų, pagal kuriuos jį būtų galima parduoti ne aukciono būdu kaip įsiterpusį žemės sklypą. Trečiuoju asmeniu byloje buvusi Klaipėdos savivaldybės administracija R. Cibausko skundą irgi prašė atmesti kaip nepagrįstą. Savivaldybė akcentavo, kad jei R. Cibauskui išimties tvarka būtų leista įsigyti laisvą valstybinę žemę be aukciono, taip būtų pažeistas viešasis interesas, nes aukščiausia žemės kaina galėtų būti nustatyta tik rengiant viešą aukcioną.

2013-ųjų rugsėjį Klaipėdos apygardos administracinis teismas verslininko skundą atmetė kaip nepagrįstą. Tada R. Cibauskas pateikė skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, tačiau ir ten bylą pralaimėjo.

R. Cibauskui galutinai pralaimėjus teismus dėl gretimo sklypo pirkimo ne aukciono būdu, NŽT 2014 m. spalio 21 d. patikrinimo metu nustatė, kad už verslininko žemės sklypo pietinės ribos yra savavališkai užimta valstybinė žemė, ji užtverta 2 m aukščio mūrine tvora. Nustatyta, kad savavališkai užimtos valstybinės žemės plotas siekia apie 8,34 a.

2014 m. spalio 23 d. NŽT raštu nurodė R. Cibauskui iki tų pačių metų lapkričio 26 d. atlaisvinti savavališkai užimtą valstybinę žemę nusikeliant tvorą ir sutvarkant valstybinę žemę taip, kad ji būtų tinkama bendram naudojimui.

Tačiau verslininkas tvoros nenugriovė. Tada jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir perduotas Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Pastarasis buvo nurodęs pareigūnams net atvesdinti R. Cibauską, bet jis šios nemalonios procedūros išvengė išvykdamas į darbinę komandiruotę.

Galiausiai pirmos instancijos teismas pripažino, jog yra įrodyta, kad R. Cibauskas savavališkai pastatė daugiau nei 2 m aukščio mūrinę tvorą, taip užimdamas valstybinę žemę, ir skyrė 579 eurų baudą.

Tačiau R. Cibauskas pasinaudojo galimybe šį nutarimą apskųsti Klaipėdos apygardos teismui. Bet ir jis skundą atmetė neskundžiama nutartimi. Nepaisant to, tvora ir toliau stovio kaip stovėjusi, o R. Cibauskas šių metų birželio 6 d. nusipirko įsiterpusį 0398 ha ploto valstybinės žemės sklypą.

Savivaldybė tarė „ne”

Spalio 19-ąją Savivaldybė sulaukė R. Cibausko prašymo koreguoti detalųjį planą ir pakeisti neteisėtai užimto sklypo paskirtį iš bendrojo naudojimo želdynų į vienbučių-dvibučių pastatų teritoriją.

Savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus vedėja Mantė Černiūtė-Amšiejienė informavo, kad šio prašymo nutarta netenkinti.

Savivaldybės specialistai nusprendė, kad šioje situacijoje neužtenka tik detaliojo plano koregavimo, o būtina keitimo procedūra.

„Tokiu atveju turi būti rengiamas naujas detalusis planas visam kvartalui. Turi būti nagrinėjama viso kvartalo situacija, išnagrinėti visuomenės poreikiai. Vykdant tokią procedūrą užtikrinamas ir didesnis viešumas. Tokiais atvejais, kai detalųjį planą nori keisti privatus interesas, jis ir turi apmokėti visas procedūras“, – sakė M. Černiūtė-Amšiejienė.

Pasak jos, tokius argumentus palaikė ir Savivaldybės administracijos direktorius S. Budinas, jau pasirašęs atitinkamą atsakymą. Tiesa, R. Cibauskas jį gali apskųsti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.

R. Cibauskas „Atvirai Klaipėdai” sakė, jog šiuo metu yra ne Klaipėdoje ir dar nėra susipažinęs su Savivaldybės parengtu atsakymu. Jis sakė, kad tolesnius savo žingsnius galės pakomentuoti kitą savaitę.

Norėtumėte, kad parašytume daugiau panašių straipsnių? Paremkite “Atvirą Klaipėdą”, nes skaitytojų parama – vienintelis mūsų pajamų šaltinis.