Trys kandidatai panoro dalyvauti, projektuojant Klaipėdos senosios turgavietės aikštės ir jos prieigų sutvarkymo – rekonstrukcijos darbus.
Jų atstovai antradienį miesto Savivaldybėje specialiai komisijai pristatė savo koncepcijas – kaip jie mato būsimą atnaujintą aikštę.
Senoji turgavietė dar negreit pakeis savo veidą – šiuo metu tebevyksta pasiruošimo projektavimui darbai, autorės nuotr.
„Pirmame etape dalyviai vertinami pagal jų pateiktas koncepcijas, t. y. projekto grožį, tai buvo vertinama šiandien (antradienį – aut. pst.). Antrajame etape vertinama, kaip kandidatai atitinka planavimo dokumentus, technines užduotis ir tik po to atplėšiami vokai su jų siūlomomis kainomis“, – viešųjų pirkimų procedūrų subtilybes „Atvirai Klaipėdai” aiškino pirmajame projektavimo darbų pristatymo etape dalyvavusi Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Elida Mantulova, pridūrusi, kad ji pati nėra komisijos narė.
Kol kas nėra aišku, ar visi trys kandidatai dalyvaus tolesniuose etapuose – tai turėtų paaiškėti po kelių dienų, kai komisija, kurią sudaro ne tik Savivaldybės atstovai, bet ir ekspertai – profesionalai, susumuos rezultatus, remdamiesi specialia vertinimo metodika. Kandidatas, nesurinkęs minimalaus būtino balų skaičiaus, į kitus etapus nepatenka. Tačiau gali būti ir taip, kad visi trys kandidatai rungsis kituose etapuose: tada vienas iš svarbiausių kriterijų, renkant nugalėtoją, būna siūlomos darbų kainos dydis.
Pasak E. Mantulovos, tai yra labai didelės apimties projektas, pagal kurį numatoma sutvarkyti visą senąją turgavietę (išskyrus paviljoną) su į ją atsiremiančiomis siauromis gatvelėmis, todėl projektavimo darbai užtruks greičiausiai visus metus, juoba kad šioje teritorijoje dar reikės atlikti ir archeologinius tyrimus.
„Ši aikštė jau buvo susiformavusi 15- 16 amžiuje, joje buvo svarbus simbolis – šulinys, konkreti jo vieta nežinoma, tai archeologiniai tyrinėjimai čia tikrai yra būtini“, – pabrėžė E. Mantulova, akcentavusi būsimų darbų, tvarkant senąją turgavietę, apimtis ir jų sudėtingumą.
Dalyvių skaičius (trys) kelia dviprasmiškas mintis – liūdnas ir kiek linksmesnes. Liūdna, nes idėjas vienai svarbiausių istorinio miesto centro erdvių teikia tik trys kolektyvai. Liūdna, nes vis dar atsiranda kolegų architektų kolektyvų, dalyvaujančių miesto savivaldybės skelbiamuose PASLAUGŲ pirkimuose, kai Viešųjų pirkimų ir architektūros įstatymuose aiškiai nurodoma, kad tokiais atvejais būtina skelbti PROJEKTO KONKURSUS su visomis iš to išplaukiančiomis pareigomis ir pasekmėmis.
Kodėl šie trys kolektyvai turėjo nedalyvauti? Kodėl dalyvauja tik trys kolektyvai, kai viešoje erdvėje nuolat diskutuojama apie per didelį aukštosiose mokyklose ruošiamų architektų skaičių ir sunkią architektų būtį dėl darbo (užsakymų) stokos?
Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (KMSA), siekdama išrinkti geriausius miesto erdvių ar išskirtinių pastatų projektus, skelbia PROJEKTAVIMO PASLAUGŲ pirkimus. Lietuvos architektų organizacijų (Architektų sąjungos, Architektų rūmų) atstovai miesto adminsitracijos atstovams nuolat primena, kad tokie KMSA pirkimai yra nesuderinami nei su Architektūros įstatymu, nei su Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimais. LR Viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPĮ) pateikiama tokia konkurso sąvoka: „Projekto konkursas (arba supaprastintas projekto konkursas) – pirkimo procedūra, kai perkančiajai organizacijai suteikiama galimybė įsigyti konkursui pateiktą ir vertinimo komisijos (žiuri) išrinktą planą ar projektą (paprastai teritorijų planavimo, architektūros, inžinerijos ar duomenų apdorojimo). Konkurso dalyviams gali būti skiriami prizai ar piniginės išmokos. Kita svarbi VPĮ nuostata teigia: „vertinami tik ANONIMIŠKAI pateikti planai ar projektai (vertinimo komisijos nariai gali sužinoti, kas pateikė pasiūlymus, tik komisijai priėjus prie bendros nuomonės ar priėmus sprendimą dėl geriausio plano ar projekto)“.
Šiame kontekste keistai atrodo viešiesiems Klaipėdos m. savivaldybės administracijos pirkimams pateiktų siūlymų pristatymai, kurių metu darbų autoriai vertinimo komisijai pristato ar išsamiau pakomentuoja siūlomus sprendinius. Svarbu pažymėti, kad šie pristatymai vykdomi PRIEŠ vertinimo komisijos posėdį, taigi tuo pažeidžiama viena svarbiausių VPĮ nuostatų. Galiu priminti, kad tokie pristatymai įvyko naujos mokyklos Žolynų g., naujo tilto (Bastionų g.) per Danės upę, Atgimimo aikštės sutvarkymo, Muzikinio teatro rekonstrukcijos pirkimų vykdymo metu. Kyla pagrįstas klausimas, ar pažeidus anonimiškumo principą konkursiniai projektai gali būti įvertinti objektyviai? Ar tokiu būdu renkant nugalėtoją esminiu faktoriumi gali išlikti projekto turinys (pirkimo esmė), o gal lemiamu faktoriumi tampa projektą PRIEŠ VERTINIMĄ pristatančio autoriaus ir komisijos narių asmeniniai (pozityvūs arba negatyvūs) santykiai? Ar bent vienas šių pirkimų baigėsi sėkme ir jau girdime atriedančius kranus ir poliakales? Klausimas retorinis… Priešingai – viešojoje erdvėje girdime tik kalbas apie teismus, skundus, ginčus ir artėjančius rinkimus.
Viešųjų pirkimų įstatyme aiškiai nurodyta, kad neanoniminis (atskleidžiant autorystę) projektų pristatymas galimas, tačiau tik po to, kai vertinimo komisija priima sprendimą – esant poreikiui, pasiūlymų autoriai gali būti kviečiami atsakyti į klausimus, kuriuos vertinimo komisija suformuluoja raštu savo posėdyje.
Linksmesnės mintys kyla, nes dalyvių skaičius artėja prie nulio. Galbūt dalyvių skaičiaus eilutėje įrašytas apvalus skaičius bus indikacija, priversianti miesto administratorius pasimokyti iš savo klaidų ir išgirsti architektų bendruomenės teikiamus pasiūlymus, galinčius pasiekti deklaruojamų tikslų – didelio dalyvių skaičiaus, stiprių dalyvių, gerų idėjų ir kokybiškų projektų. Stipriausi Lietuvos architektų biurai Klaipėdos miesto valdžios skelbiamuose pirkimuose nedalyvauja. Apie stiprius dalyvius iš užsienio net neverta kalbėti ir svajoti.