Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2018-03-07 |
Antradienio vakarą į diskusiją „Ar Klaipėdai gresia likti o,5 miesto?” surinkusių miesto bendruomenių atstovai tarėsi dėl būdų, kaip pasiekti, kad miesto valdžia prieš priimdama sprendimus kur kas labiau nei dabar atsižvelgtų ir į jų nuomonę.
Buvo kalbėta ir apie galimybę kurti miesto bendruomenių asociaciją, ir būtinybę išsirinkti visus seniūnaičius, kurie turėtų aktyviai dalyvauti miesto Tarybos komitetų posėdžiuose.
Diskusijos metu buvo ir raginimų dėti visas pastangas, kad Klaipėdoje būtų išrinkti visi seniūnaičiai, nes taip esą būtų galima daryti didesnę įtaką politikams. Paskutiniais duomenimis, 55 Klaipėdos seniūnaitijose visuomeniniais pagrindais dirbo tik 21 seniūnaitis. Martyno Vainoriaus nuotr.
Asociacijos „Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją“ ir VšĮ „Dialogų portikas“ surengtos diskusijos metu pasisakęs Muzikos centro seniūnaitis Renaldas Kulikauskas teigė, kad seniūnaičiai yra puiki priemonė, jei nepavyko išsirinkti norimų politikų.
„Nuo šių metų seniūnaičiams sudaryta galimybė dalyvauti miesto Tarybos komitetų posėdžiuose. Tai yra svarbu, nes būtent ten priimami sprendimai, o Taryboje jau vyksta tik parodomasis spektaklis. Galima dalyvauti jau pačiose sprendimų užuomazgose. Tik dar yra keistų dalykų. Pavyzdžiui, elektroniniu paštu klausimus, kuriuos norima užduoti komiteto posėdžio metu, reikia pateikti prieš 24 valandas, kai pačią komiteto darbotvarkę gauni tik posėdžio dienos ryte. Patys Tarybos nariai ją gauna prieš 5 dienas. Kažkaip keista, kad esant dabartinėms technologijoms, jos tuo pačiu metu negalima atsiųsti ir seniūnaičiams”, – sakė jis, kartu raginęs dėti visas pastangas, kad Klaipėdoje būtų išrinkti visi seniūnaičiai (paskutiniais duomenimis iš 55 seniūnaičių buvo išrinktas tik 21), nes taip esą būtų galima daryti didesnę įtaką politikams.
Kaip pavyzdį jis paminėjo faktą, kad seniūnaičiai, sužinoję apie tai, kad jau yra parengtas ruošiamos ekonominės strategijos „Klaipėda 2030” įgyvendinimo priemonių planas, oficialiai paprašė visuomenę supažindinti su juo.
„To reikia, kad būtų galima balandį palyginti jį su galutiniu priemonių sąrašu, kuris bus pristatytas visuomenei jau po to, kai praeis studijos rengėjų filtrą”, – sakė R. Kulikauskas.
Kalbėdamas apie tai, kad bendruomenės atstovai vis dar per mažai įtraukiami į sprendimų priėmimo procesą, jis paminėjo beveik 6 mln. eurų vertės Pamario gatvės rekonstrukcijos projektą, kuris nebuvo derintas su Melnragės bendruomene, neklausta jos nuomonės.
Diskusijos rengėjai pasisakyti buvo pakvietę miesto Tarybos narę, opozicijai priklausančią Niną Puteikienę bei Seimo narę Aušrą Maldeikienę.
N. Puteikienės nuomone, ydinga yra tai, kad Klaipėdoje nėra seniūnijų – Savivaldybė esą naudojasi tuo, kad įstatymas neįpareigoja jų steigti.
„Seniūnaitijos turėtų biudžetus, atliktų smulkius remonto darbus, dėl kurių kiekvienai močiutei nereikėtų, kaip dabar, kreiptis į Savivaldybės Vieno langelio skyrių ir dažnai gauti nesuprantamą atsakymą. Taip pat mikrorajonuose turėtų būti bendruomenės namai, kuriuose galėtų rinktis aktyvūs gyventojai ir aparti rūpimus klausimus „, – sakė ji.
Politikė taip pat išreiškė įsitikinimą, kad gyventojų apklausos turi būti vykdomos visais svarbiais klausimais ir jų išsakytos nuomonės turi būti paisoma priimant sprendimus, o ne taip, kaip esą nutiko Atgimimo aikštės rekonstrukcijos projekto atveju.
Ji sakė teiksianti miesto Tarybos darbo reglamento pakeitimo pasiūlymą, kad seniūnaičiai galėtų dalyvauti, kaip kad esą numato įstatymas, su patariamojo balso teise komitetų posėdžiuose ir kaip lygiaverčiai su Tarybos nariais ir Savivaldybės administracijos darbuotojais galėtų sėdėti prie stalo posėdžių metu.
N. Puteikienė išreiškė nuomonę, kad savivaldai į naudą išeitų ir tai, jei įstatymu būtų įtvirtinta, jog Kontrolės tarnyba taptų pavaldi ne Tarybai ir merui, o Valstybės kontrolei.
Tuo metu A. Maldeikienė dalino patarimus bendruomenės atstovams, kaip jie turėtų elgtis, kad politikai juos išgirstų.
„Turite mokėti perkalbėti. Ne įrodyti, kad jūsų tiesa, o perkalbėti, nes mažai yra politikų, kurie vadovaujasi argumentais. Kalbėkite tik apie tai, apie ką turite kompetenciją. Išmokite rašyti. Visada kalbėkite viena tema ir konkrečiai, niekada nekalbėkite apie viską”, – dėstė ji, kartu atkreipdama dėmesį, kad gana dažnai ir patys visuomenininkai savo veikla tiesiog siekia postų.
Aktyvus Girulių bendruomenės narys Gintaras Ramašauskas siūlė kuo greičiau apsispręsti dėl miesto bendruomenių asociacijos įkūrimo. Tam reikia bent trijų narių.
„Ar turime juos? Reikia arba veikti, arba baigti tuščias šnekas”, – sakė jis.
Vitės bendruomenės narė Alina Andronova savo ruožtu siūlė aiškiai pasiskirstyti, kas ir kada dalyvauja miesto Tarybos komitetų posėdžiuose.
O vienas iš diskusijos rengėjų – Linas Andronovas – informavo, kad tokio pobūdžio susirinkimai bus nuolat rengiami ir toliau.
Ačiū „Atvirai Klaipėdai” už laisvą žodžio sklaidą. Ir raginu visus jaunus ir senus pravesti 2 prc. pajamų mokesčio dalį šiai spaudai. Jiems reikia labiausiai, kitaip jų greitai nebebus. Klaipėdos miesto mokyklos ir darželiai gauna savivaldos didžiąją dalį biudžetinių lėšų, kai nepriklausoma spauda, kaip „Atvira Klaipėda” nieko negauna ir vos išsilaiko. Paremkime juos.