„Atvira Klaipėda” dar praėjusią savaitę rašė apie baigiamą tirti vieną didžiausių politinės korupcijos bylų, kurioje vienas iš kaltinamųjų – buvęs klaipėdietis Seimo narys, buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis.

Antradienį prokuratūra pranešė, kad Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras, vadovavęs šiam ikiteisminiam tyrimui, jau surašė kaltinamąjį aktą ir „šiuo metu baigiama kaltinamojo akto įteikimo procedūra. Po to ši 108 tomų baudžiamoji byla bus perduota Vilniaus apygardos teismui”.

Teigiama, kad kaltinimai byloje pareikšti penkiems fiziniams asmenims, iš kurių keturi yra buvę ar esami Seimo nariai, taip pat trims juridiniams asmenims.

Buvęs „MG Baltic“ koncerno viceprezidentas Raimondas Kurlianskis kaltinamas tuo, kad dėl užimamų pareigų turėjęs teisę veikti ir veikęs koncerno vardu, nuo 2015 m. liepos mėn. iki 2016 m. gegužės 10 dienos, įtariama, papirkinėdamas politikus ir prekiaudamas poveikiu, galimai siekė koncernui naudingų politinių sprendimų priėmimo. Kaltinimuose nurodyta, kad tuo laikotarpiu daugkartiniuose susitikimuose su E. Masiuliu, Šarūnu Gustainiu ir Vytautu Gapšiu „siūlė, žadėjo, susitarė duoti ir davė kyšius už teisėtą ar neteisėtą jų veikimą koncerno naudai”.

Kaltinimai Eligijui Masiuliui

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad buvusiam Liberalų sąjūdžio pirmininkui E. Masiuliui 106 000 eurų kyšis grynais buvo perduotas už galimai koncernui naudingų sprendimų priėmimą Seime svarstant ir priimant Vartojimo kredito įstatymo projektą, Seimo nutarimą dėl 169 300 000 eurų viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“; už pasiūlymą dėl Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto pakeitimo; už išėmimą iš Vilniaus savivaldybės tarybos darbotvarkės svarstymą sprendimo „Dėl pritarimo rezoliucijai dėl paminklo Jonui Basanavičiui“, už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje Seime priimant kitus koncernui naudingus politinius sprendimus, o taip pat ir už tai, kad E. Masiulis, pasinaudodamas savo įtaka, paveiktų ir kitus Liberalų sąjūdžio frakcijos 2012–2016 m. kadencijos Seime narius priimti sprendimus koncerno naudai.

Kaip nurodyta kaltinimuose, R. Kurlianskis kyšį E. Masiuliui davė ir nematerialios, neturinčios ekonominės vertės rinkoje forma. Teigiama, kad jis organizavo buvusio Liberalų sąjūdžio pirmininko pasisakymus koncernui priklausančių televizijų laidose, kuriose, didinant šios politinės partijos ir jos pirmininko autoritetą, buvo palankiai nušviesta E. Masiulio ir jo vadovaujamos partijos veikla.

Taip pat E. Masiulio prašymu R. Kurlianskis, 2015 m. lapkritį susitikęs su tuometiniu Liberalų sąjūdžio pirmininko pirmuoju pavaduotoju, dabartiniu Europos Parlamento nariu Antanu Guoga, panaudojo žiniasklaidos priemones kontroliuojančio vadovo įtaką bei pareikalavo jo atsisakyti E. Masiuliui nepalankaus, galinčio padaryti politinės žalos politinio sprendimo Liberalų sąjūdžio partijoje kurti partijos politinę įtaką ir galimybę laimėti 2016 m. rinkimus į 2016 – 2020 m. kadencijos Seimą galėjusią sumenkinti „Klestinčios Lietuvos“ frakciją.

Pranešama, kad kratos pas E. Masiulį metu buvo rasta ir paimta 242 410 eurų, 130 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų ir 1600 JAV dolerių. Kaltinime nurodyta, kad E. Masiulis žinojo, jog šis turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, nes dalį šio turto – 106 200 eurų iš R. Kurlianskio priėmė kaip kyšį, o likę 136 210 eurų, 130 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų ir 1600 JAV dolerių buvo gauti iš nenustatytų pajamų šaltinių, šios lėšos nedeklaruotos ir dokumentais nepatvirtintos.

E. Masiuliui pareikšti kaltinimai dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu ir dėl neteisėto praturtėjimo.

Kaltinimai Šarūnui Gustainiui

Kaltinimuose nurodyta, kad 2015 m. liepos mėn. už pageidaujamą neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, iš koncerno žiniasklaidos įmonei priklausiusios sąskaitos į Seimo nario Š. Gustainio  įsteigtos su Liberalų sąjūdžiu susijusios viešosios įstaigos sąskaitą buvo pervestas 8 700 eurų kyšis, užmaskuotas kaip parama viešajai įstaigai.

Teigiama, kad 2015 m. spalio mėn. R. Kurlianskis, susitikęs su tuometiniu Seimo nariu Š. Gustainiu, pastarajam perdavė koncernui naudingos Vartojimo kredito įstatymo projekto pataisos tekstą, o Seimo narys 2015 m. spalio – lapkričio mėn. Seime kaip savo registravo pasiūlymus dėl Vartojimo kredito įstatymo projekto ir balsavo už šio teisės akto projekto priėmimą.

Kaltinime nurodyta, kad kyšio pinigai buvo panaudoti nuo 2016 m. sausio 16 d. iki tų pačių metų balandžio 24 d. vykusių Liberalų sąjūdžio narių mokymų „Ready to win” dalies išlaidoms padengti.

Teigiama, jog Vyriausioji rinkimų komisija (VRK)nustatė, kad šio Seimo nario inicijuoti, koordinuoti, organizuoti ir iš jo įsteigtos viešosios įstaigos lėšų apmokėti mokymai buvo skirti užtikrinti Liberalų sąjūdžio partijos kandidatų sėkmingą dalyvavimą 2016 m. Seimo rinkimų politinėje kampanijoje. VRK nusprendė šias išlaidas pripažinti Liberalų sąjūdžio 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos išlaidomis.

Esą tokiu būdu Liberalų sąjūdis šiurkščiai pažeidė Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymą. Dėl šio šiurkštaus politinės kampanijos finansavimo pažeidimo VRK vieną pusmetį nusprendė neskirti Liberalų sąjūdžiui valstybės biudžeto asignavimų – 394 880 eurų.

Buvęs Seimo narys Š. Gustainis kaltinamas kyšininkavimu.

Kaltinimai Vytautui Gapšiui

R. Kurlianskis  kaltinamas ir dėl 2012–2016 m. kadencijos Seimo nario, Darbo partijos  pirmininko pirmojo pavaduotojo V. Gapšio papirkimo ir prekybos poveikiu, perduodant jam kyšius, kurių bendra suma 27 100 eurų. Už dalį šios sumos buvo padarytos nuolaidos už per koncernui priklausančias televizijas transliuotą Darbo partijos politinę reklamą, kita dalis lėšų buvo užmaskuota kaip parama viešajai įstaigai.

Kaltinimuose nurodyta, jog šie kyšiai V. Gapšiui buvo perduotas už pažadą paveikti tuometinę Seimo pirmininkę, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narius, o taip pat Darbo partijos frakcijos Seime narius, kad šie pateiktų bei balsuotų už koncernui naudingus politinius sprendimus Seimo Biudžeto ir finansų komitete ir plenariniuose Seimo posėdžiuose bei priimtų kitus koncernui naudingus politinius sprendimus: svarstant ir priimant Vartojimo kredito įstatymo projektą, svarstant ir priimant Pelno mokesčio įstatymo projektą; taip pat už įtaką Darbo partijos frakcijos Seime nariams priimant Seimo nutarimą dėl 169 300 000 eurų viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“.

Kaltinimuose taip pat nurodyta, jog šie kyšiai V. Gapšiui taip pat buvo perduoti ir už pažadą paveikti tuometinę Žemės ūkio ministrę, kad būtų priimti koncernui priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankūs sprendimai, skirstant Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetus. Taip pat – už pažadą paveikti Žemės ūkio ministrę duoti nurodymą Nacionalinės žemės tarnybos tarnautojams sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su koncerno valdoma bendrove dėl Vilniuje, Tujų g. esančio valstybinės žemės sklypo dalies ilgalaikės nuomos.

Kaltinimuose teigiama, jog V. Gapšiui šie kyšiai taip pat buvo perduoti už pažadą paveikti sprendimą dėl tuometinio AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus palikimo šiose pareigose dar vienai kadencijai; už pažadą paveikti frakcijos narius nulemiant Ignalinos atominės elektrinės skelbiamų viešųjų pirkimų „Labai mažo aktyvumo radioaktyviųjų atliekų atliekyno statyba“ bei „Inžinerinių statinių atkarpų projektavimo, statybos ir prijungimo prie esamos IAE infrastruktūros darbų pirkimas“ rezultatus, palankius koncerno įmonei, o taip pat ir už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje Seime priimant kitus koncernui naudingus politinius sprendimus. Kaltinime nurodoma, kad už kyšį V. Gapšys žadėjo paveikti ir Seimo sveikatos komiteto pirmininkę dėl R. Kurlianskio  nurodyto kandidato skyrimo į Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko pareigas.

Vytautas Gapšys kaltinamas kyšininkavimu ir prekyba poveikiu.

Kaltinimai Gintarui Steponavičiui

Teigiama, jog kaltinimai piktnaudžiavimu šioje byloje yra pareikšti ir dabartiniam Seimo nariui Gintarui Steponavičiui.

Kaltinime nurodyta, kad 2012 – 2016 metų kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo narys, tuometinis parlamentinės politinės partijos Liberalų sąjūdis pirmininko pavaduotojas ir šios politinės partijos Seime frakcijos seniūno pavaduotojas Gintaras Steponavičius, piktnaudžiaudamas tarnyba, koncerno atstovo R. Kurlianskio prašė pinigų jo atstovaujamai viešajai įstaigai, Gintaro Steponavičiaus vardo paramos fondui bei kandidato į 2016–2020 m. kadencijos Seimo narius Gintaro Steponavičiaus rinkiminei kampanijai.

Bylos duomenys patvirtina, kad dalis iš Gintaro Steponavičiaus prašytos 20 000 eurų sumos – 15 000 eurų iš R. Kurliansku pavaldžios koncernui žiniasklaidos įmonės sąskaitos buvo pervesta Seimo nario atstovaujamai viešajai įstaigai bei jo vardo paramos fondui. Dalis šių lėšų buvo panaudotos nuo 2016 m. kovo 24 d. iki 2016 m. balandžio 4 d. vykusiems Liberalų sąjūdžio renginiams. Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu, šios išlaidos pripažintos Liberalų sąjūdžio 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos išlaidomis bei Liberalų sąjūdžio padarytu šiurkščiu Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo pažeidimu.

Šioje byloje kaltinimai papirkimu ir prekyba poveikiu pareikšti ir  „MG Baltic” koncernui, Darbo partijai (kyšininkavimas ir prekyba poveikiu), o Liberalų sąjūdis kaltinamas kyšininkavimu, prekyba poveikiu bei piktnaudžiavimu.

Ikiteisminį tyrimą šioje didžiulės apimties byloje atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos pareigūnai.

Trečiadienį byla perduota Vilniaus apygardos teismui.