P0

Verslas

Buvusiam “Neapolio” bendrasavininkui – bankroto byla

Avatar

Martynas Vainorius
2018-04-30


Klaipėdos miesto apylinkės teismas, atsisakęs iškelti asmens bankroto bylą verslininkui Viktorui Gleizeriui, bene labiausiai pagarsėjusiam ginčais su buvusiu verslo partneriu Romu Grigalevičiumi dėl judviejų pastatyto verslo centro „Neapolis“, po to, kai jam buvo sugrąžinta ši byla, nuomonę pakeitė.

R. Grigalevičius, kuriam ir jo žmonai V. Gleizeris yra skolingas per 200 tūkst. eurų, “Atvirai Klaipėdai” sakė tokio sprendimo, ko gero, nebeskųsiąs, nes netiki, kad Klaipėdos apylinkės ir apygardos teismuose įmanoma pasiekti teisingumą.

Verslo centras “Neapolis” iki šiol minimas įvairiose, taip pat ir asmens bankroto, bylose. Martyno Vainoriaus nuotr.
Iš pirmo karto nepavyko

Verslo partnerių nesutarimai prasidėjo dar 2007-aisiais, kai V. Gleizeris pareiškė norą parduoti savo turimą verslo centrą pastačiusios ir valdžiusios bendrovės „Neapolis“ už 9 mln. litų. Jas panoro įsigyti R. Grigalevičius, tačiau vėlesnio bylinėjimosi duomenimis, verslininkai nebesusitarė dėl akcijų pardavimo, nes R. Grigalevičius už jas panoro sumokėti dalimis, o V. Gleizeris reikalavo sumokėti visą sumą, kaip esą buvo tartasi.

Užsisukusi teismų karuselė nukeliavo net iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, kuris nusprendė, kad verslininkų susirašinėjimo negalima laikyti pirkimo-pardavimo sutartimi. 2009-aisiais R. Grigalevičius kreipėsi į teismą, kur iš bendraturčio pareikalavo atlyginti esą 9,6 mln. litų siekusius nuostolius, patirtus dėl jo iniciatyva taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. R. Grigalevičius aiškino, jog dar 2007 m. su viena vokiečių bendrove sutarė parduoti 50 proc. jam priklausančių „Neapolio“ akcijų, už kurias esą būtų gavęs ne mažiau nei 9 mln. litų, bet sandoris dėl V. Gleizerio pradėto bylinėjimosi ir laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo nepavyko.

Galiausiai V. Gleizeris neskundžiamu pernai kovą priimtu teismo sprendimu buvo įpareigotas V. Grigalevičiui sumokėti daugiau nei 205 tūkst. eurų.

Verslininkams besiginčijant, teismuose atsirado ir bankroto bylos. Iš pradžių 2011 m. spalį buvo iškelta bankroto byla UAB „Neapolis“, pernai kovą asmens bankroto bylos buvo iškeltos R. Grigalevičiui ir jo sutuoktinei Irinai, o vėliau panoro bankrutuoti ir V. Gleizeris, tačiau šių metų sausį jo bankroto bylą nagrinėjusi Klaipėdos apylinkės teismo teisėja Monika Lapukaitė konstatavo, jog pagrindo šio asmens bankrotui nėra. Taip pat ji pabrėžė, kad V. Gleizeris bando bankrutuoti nesąžiningai.

Kita teisėja – kita nuomonė

Visgi V. Gleizeris nepasidavė ir padavęs skundą Klaipėdos apygardos teismui pasiekė, kad šis grąžintų bylą nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui iš naujo.

Bylos ėmusi teisėja Rūta Zubrickaitė praėjusią savaitę nusprendė iškelti bankroto bylą V. Gleizeriui ir patvirtinti 350 Eur sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį jo būtiniesiems poreikiams tenkinti (V. Gleizeris iš pradžių prašė 800 eurų).

Bylos duomenimis, pradelstų V. Gleizerio mokėjimų suma siekia 359 106 eurus, iš kurios jis daugiausiai yra skolingas Romui ir Irinai Grigalevičiams – 212 765 eurus bei UAB „Statega“ – 144 810 eurų.

Beje, skirtingai nei Grigalevičiai ir kiti kreditoriai, byloje tvirtinę, kad V. Gleizeris bando bankrutuoti nesąžiningai, UAB “Statega” sutiko, jog šiam jos skolininkui būtų keliama asmens bankroto byla.

Priimdama sprendimą šioje byloje teisėja R. Zubrickaitė rėmėsi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kad asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, praėjus 3 metams neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Straipsnio vidus 10 pastraipa kompas

Sprendimo neskųs

Tokia nutartis irgi gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, tačiau R. Grigalevičius sakė to, ko gero, jau nedarysiantis.

“Apygardoje teisėja, kuri viską sprendžia Gleizerio naudai, nusprendė grąžinti ir bankroto bylą į apylinkės teismą. Bet greičiausiai jau neskųsiu tokio apylinkės teismo sprendimo. Klaipėdos apylinkės ir apygardos teismuose teisybės pasiekti neišeina, tai koks skirtumas mėtyti tą kamuolį atgal. Negrąžins tos skolos, tai negrąžins – toks gyvenimas. Pasirodo, kad Lietuvoje yra normalu areštuoti kitai šeimai sąskaitas, penkis metus bylinėtis, nusirašyti turtą, viską padovanoti ir nieko negrąžinti. Tegu nors viena teisėja, kuri priėmė tokius sprendimus, padaro tą patį – gyvena su visomis areštuotomis pajamomis, taip pat ir algomis, kaip darė antstolis Selezniovas. Ir visa šita epopėja truko dešimt metų. Išvada – Lietuvoje tai normalu”, – “Atvirai Klaipėdai” komentavo R. Grigalvičius.


2018-04-30

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt